Neringos Straipsniai
KAI ŽVĖRYS VADOVAUJA VALSTYBEI
Mes dažnai gyvenime ieškome paralelių. Lyginame įvykius, žmones, veiksmus…
Tragedija Kėdainiuose, kai buvo užmuštas ketverių metukų berniukas, turi panašumų su mano brolio dukrelės istorija. Jam buvo ketveri. Jai – ketveri taip pat. Jį mušė artimieji. Ji pasakojo, kad motinos draugai ją skriaudžia. Ir vienu, ir kitu atveju neatsirado žmonių valdžioje, kurie gintų šiuos mažylius.
Dauguma, kurie davė įsakymą vykdyti prievartą 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje, ir kurie pateisino tokius veiksmus, ir šiuo metu yra valdžioje. Ta pati E. Žiobienė, kuri tuo metu verkė iš džiaugsmo. Tas pats S. Skvernelis, davęs įsakymus policininkams. Tos pačios Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos E. Talailienė, atvykusi su antklode imti mažametės, G. Didžbalienė, laužusi mergaitės rankas. Ko galima tikėtis iš jų? Nieko. Jie tik dėl “grožio”. Tuščia vieta.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas sakė, kad gydymui atvežama daugybė šeimose sužalotų vaikų. Ar vyksta tyrimai? Kodėl jie nutraukti? Ar jie tikrinami šiuo metu? Ką veikia Generalinis prokuroras? Ką veikia Prezidentė? Ji visus skundas perduodavo D. Valiui, o šiuo metu – E. Pašiliui. Arba dar paprasčiau – atsakoma, kad Prezidentė į prokuratūros ir teismų darbą nesikiša. Taip, iš tiesų nesikiša, kai aukos verčiamos nusikaltėliais, kai po teismus tampomi žmonės, gynę nuskriaustą vaiką. Generalinis prokuroras E. Pašilis skundus persiunčia K.Betingio vadovautai prokuratūrai. Žodžiu, uždaras ratas. Niekam niekas neįdomu.
O kur gali kreiptis skriaudžiamas keturmetis? Niekur. Jeigu aš, būdama teisininkė, nesugebėjau apginti savo brolio dukrelės. Jeigu žvėrys ją draskė ir grobė, tai ką kalbėti apie kitus.
“Prievarta prieš vaiką negalima” – tai tik deklaracija, tušti žodžiai.
Beveik viskas Lietuvos valstybėje – tik spektaklis. Teisingai komentatorius parašė apie E.Žiobienę ir kitus veikėjus, neva ginančius vaikus: “Jie kaip žuvys prekybos centre, žiobčioja ir nieko nedaro”. Ne įstatymų Lietuvoje trūksta. Trūksta padorių žmonių valdžioje. Trūksta žmonių su sąžine ir širdimi.
Nėra nei žmonių, nei pinigų vaikų gynybai, bet valstybės įvaizdžio kūrimui išleisti 63 milijonai litų. Kokio įvaizdžio kūrimui? Korumpuočiausios valstybės, pedofilų lizdo Europoje? Šalies, kur Seimo nariai ima 100 tūkstančių eurų grynais “paskolas” degtinės buteliuose? Kai pliki advokatai neša vaikus iš gimtų namų, o teisėjai priima sprendimus, kad nenešė? Pasidomėkite šiuo metu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėjama byla, kurioje pateiktas garso įrašas apie tai, kad Lietuvoje viskas perkama – parduodama. Pasidomėkite kieno balsas tame įraše, kas dalyvavo ir dalyvauja šioje byloje. Kaip pavadinti tokią valstybę? Žvėrių gauja?
Kai žvėrys vadovauja valstybei, lieka vienintelis kelias – kelias į susinaikinimą.
Tragedija Kėdainiuose, kai buvo užmuštas ketverių metukų berniukas, turi panašumų su mano brolio dukrelės istorija. Jam buvo ketveri. Jai – ketveri taip pat. Jį mušė artimieji. Ji pasakojo, kad motinos draugai ją skriaudžia. Ir vienu, ir kitu atveju neatsirado žmonių valdžioje, kurie gintų šiuos mažylius.
Dauguma, kurie davė įsakymą vykdyti prievartą 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje, ir kurie pateisino tokius veiksmus, ir šiuo metu yra valdžioje. Ta pati E. Žiobienė, kuri tuo metu verkė iš džiaugsmo. Tas pats S. Skvernelis, davęs įsakymus policininkams. Tos pačios Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos E. Talailienė, atvykusi su antklode imti mažametės, G. Didžbalienė, laužusi mergaitės rankas. Ko galima tikėtis iš jų? Nieko. Jie tik dėl “grožio”. Tuščia vieta.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas sakė, kad gydymui atvežama daugybė šeimose sužalotų vaikų. Ar vyksta tyrimai? Kodėl jie nutraukti? Ar jie tikrinami šiuo metu? Ką veikia Generalinis prokuroras? Ką veikia Prezidentė? Ji visus skundas perduodavo D. Valiui, o šiuo metu – E. Pašiliui. Arba dar paprasčiau – atsakoma, kad Prezidentė į prokuratūros ir teismų darbą nesikiša. Taip, iš tiesų nesikiša, kai aukos verčiamos nusikaltėliais, kai po teismus tampomi žmonės, gynę nuskriaustą vaiką. Generalinis prokuroras E. Pašilis skundus persiunčia K.Betingio vadovautai prokuratūrai. Žodžiu, uždaras ratas. Niekam niekas neįdomu.
O kur gali kreiptis skriaudžiamas keturmetis? Niekur. Jeigu aš, būdama teisininkė, nesugebėjau apginti savo brolio dukrelės. Jeigu žvėrys ją draskė ir grobė, tai ką kalbėti apie kitus.
“Prievarta prieš vaiką negalima” – tai tik deklaracija, tušti žodžiai.
Beveik viskas Lietuvos valstybėje – tik spektaklis. Teisingai komentatorius parašė apie E.Žiobienę ir kitus veikėjus, neva ginančius vaikus: “Jie kaip žuvys prekybos centre, žiobčioja ir nieko nedaro”. Ne įstatymų Lietuvoje trūksta. Trūksta padorių žmonių valdžioje. Trūksta žmonių su sąžine ir širdimi.
Nėra nei žmonių, nei pinigų vaikų gynybai, bet valstybės įvaizdžio kūrimui išleisti 63 milijonai litų. Kokio įvaizdžio kūrimui? Korumpuočiausios valstybės, pedofilų lizdo Europoje? Šalies, kur Seimo nariai ima 100 tūkstančių eurų grynais “paskolas” degtinės buteliuose? Kai pliki advokatai neša vaikus iš gimtų namų, o teisėjai priima sprendimus, kad nenešė? Pasidomėkite šiuo metu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėjama byla, kurioje pateiktas garso įrašas apie tai, kad Lietuvoje viskas perkama – parduodama. Pasidomėkite kieno balsas tame įraše, kas dalyvavo ir dalyvauja šioje byloje. Kaip pavadinti tokią valstybę? Žvėrių gauja?
Kai žvėrys vadovauja valstybei, lieka vienintelis kelias – kelias į susinaikinimą.
PONAS MASIULIS TURĖJO LABAI DIDELĮ APETITĄ
“Lietuvos politinė sistema toliau ritasi į dugną. Mūsų visų kantrybę ir pinigus siurbia korupcija, siauri grupiniai interesai, valdžios skandalai, melas, arogancija ir žmonių mulkinimas. Populistai dirbtinai kursto žmonių viltis ir veda šalį į pragaištį. (...) Kam dabar Lietuvoje rūpi įstatymų paisymas ir teisingumas? Kam rūpi Lietuva, kuri kasryt keliasi ir eina į darbą? Mūsų visuomenė reikalauja moralios ir atviros politikos. (...) Principingumas, sąžiningumas ir reiklumas sau – tai pagrindinės mūsų veikimo gairės.” (Liberalų Sąjūdžio manifestas).
Ir štai tau žinia – Seimo narys Eligijus Masiulis, Liberalų Sąjūdžio vadovas įtariamas 100 000 eurų kyšio ėmimu, pinigai rasti jo namuose.
Viešai pasirodo politikų, kelių žurnalistų pasisakymai.
“Prisiminkime pastaruosius dvejus trejus metus, kaip kalbėdavo tie patys liberalai spaudoje, televizijoje, kaip buvo cituojami straipsniuose. Jie visą laiką moralizuodavo kitus rodydami, kokie patys yra šventi, skaidrūs, tyri, kokie visiškai kitokie. (…) Aš ne pirmą dieną esu politikoje, todėl galiu patikslinti, kad žodis „neliečiamieji“ yra netikslus. Yra tie, kurių neleidžia liesti, ir tie, kuriuos leidžia liesti. Po šios dienos įvykio kiekvienas mąstantis politikas turi užduoti sau klausimą, kam tai naudinga: buvo neliečiami, o dabar tapo liečiami. Minčių kyla įvairių. Kad vyko tokie dalykai seniai, matyt, yra vieša paslaptis. Bet kodėl dabar staiga viskas pasikeitė ir neliečiami tapo liečiami? (Rolandas Paksas “Nenorėčiau būti Eligijaus Masiulio vietoje”. www.respublika.lt).
“Sakau tai be jokio sarkazmo, nors žinau šiek tiek daugiau apie tave nei skelbiama žiniasklaidoje. Nes ir Prezidentė tavo ministravimo metais privačiuose pokalbiuose kalbėjo, kad esi pats korumpuotiškiausias ministras. Matyt operatyvinių žinių turėjo nemažai. Nors dėl manęs tu draskei savo akis ne vieną kartą, bet pasirodo jos pas tave patį buvo labai jau „kiauliškos“.” (Viktoras Uspaskichas. Nesvarbu, kad pavogė – svarbu, kad atsistatydina? Arba šią savaitę mačiau, kaip miršta valstybė. www.delfi.lt).
„Stebino, kad buvo tylima, nei STT, niekas jų nepačiupinėja. Tai, kad dabar pačiupinėjo sveikintinas dalykas. Manęs visiškai nenustebino, dar labai mažos sumos“ (Petras Gražulis. BNS).
Iki šiol kaip žiurkės urvuose tyli žurnalistai Bruveris, Vinokuras, Tapinienė, Miliūtė, Pumprickaitė… Tyli Tapinas, kuris dvi dienos iki Masiulio kratų rašė: “Kas nutiko, bičiuliai, klausiu jūsų? Kas mums nutiko? Kodėl 26-aisiais Nepriklausomybės metais mes dar bijome laisvai kalbėti? (…) O baimė yra užkrečiamas, viską naikinantis ir per širdis plintantis virusas. Ir jis jau liečia mūsų jaunimą. Kodėl gi ne – jeigu baimės virusui atveriame duris, jis ima tai, ką turime geriausio. Ir tada darosi baisu – didžiausia mūsų ateities investicija, tikroji Nepriklausomybės karta, Laisvės vaikai irgi jau bijo.” (Andrius Tapinas. Įskųs, kaip Dievą myliu, įskųs. www.delfi.lt). O tai kodėl tu, A.Tapinai, tyli? Ko tu bijai? Tapinienės, kuri garbino E.Masiulį jos vedamoje laidoje? Ar tau atrodo, kad viskas gerai dėl įtarimų 100 000 eurų kyšio ėmimu? Ar Jus visus ištiko šokas? Ar Jūs nematote, kad esate apgailėtini? Įsivaizduokite, kaip Jūs visi dabar lotumėte, jeigu aš būčiau paėmusi 100 eurų?
O kur R.Valatkos sveikas protas? Buvęs ar esamas politinės partijos Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio konsultantas, 2015-05-18 lrytas.lt paskelbęs, kad tikisi padėti šiai augančiai politinei jėgai siekti aukščiausių tikslų, tik taip nukonsultavo Masiulį?
Teisingai parašė Viktoras Uspaskichas, kad iš viešų pasisakymų aišku: “Pasirodo, nesvarbu, kad pavogė, svarbu, kad atsistatydino. Nes jis labai sąžiningas, principingas, bėda, kad sučiupo – juk toks sąžiningas.“
Sąžiningumo Liberalų Sąjūdžiui nesuteiks A. Guogos ketinimai tirti liberalus melo detektoriumi. Juk pedofilijos byloje melo detektorius taip pat rodė, kad A.Ūsas ir L.Stankūnaitė meluoja, tačiau tai netrukdė nei E.Masiuliui, nei jo bendražygiams žeminti manęs ir mano bendražygių. A.Ūso giminaičiai iki šiol yra Liberalų Sąjūdžio nariai ir darbuotojai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, jog asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį. Ir šiuo metu įstatymas nedraudžia E.Masiuliui viešai pasakyti, kad jis kyšio neėmė, paaiškinti, kaip tos šimtatūkstantinės grynųjų sumos atsirado jo namuose. Masiulio tyla yra gynybos taktika, kad neprisikalbėtų. Ieškomi ir svarstomi būdai pasiteisinimui.
Galbūt ponui Masiuliui viskas ir baigsis gerai. Galbūt viską susitvarkys. Galbūt įrodys savo “tiesas”. Galbūt kainuos tai kainuos.
Esmė ne tai, kad jis bus nuteistas. “Švogerių krašte” ir be teismo žinomos kyšininkų pavardės. Esmė ta, kad lazda turi du galus.
Masiuli, Masiuli, kaip tu niekinai mane, kai aš gyniau bejėgį nuskriaustą vaiką.
Kaip tu žeminai visus, padėjusius man kovoti.
Tu buvai apkaltos iniciatorius. Tu kalbėjai apie partijos “Drąsos kelias” likvidavimą.
Gal iš tiesų, Masiuli, nuvažiuok į V.Uspaskicho pirtį, kad jis tave išvanotų, išmokytų, kaip reikia atsiklaupti prieš tiesą, sąžinę ir Dievą.
“Veidmainy, pirma išmesk rąstą iš savo akies; ir tuomet aiškiai matysi, kaip išmesti krislą iš savo brolio akies“ (Naujasis Testamentas, Evangelija pagal Matą 7:5).
Neringa Venckienė
Ir štai tau žinia – Seimo narys Eligijus Masiulis, Liberalų Sąjūdžio vadovas įtariamas 100 000 eurų kyšio ėmimu, pinigai rasti jo namuose.
Viešai pasirodo politikų, kelių žurnalistų pasisakymai.
“Prisiminkime pastaruosius dvejus trejus metus, kaip kalbėdavo tie patys liberalai spaudoje, televizijoje, kaip buvo cituojami straipsniuose. Jie visą laiką moralizuodavo kitus rodydami, kokie patys yra šventi, skaidrūs, tyri, kokie visiškai kitokie. (…) Aš ne pirmą dieną esu politikoje, todėl galiu patikslinti, kad žodis „neliečiamieji“ yra netikslus. Yra tie, kurių neleidžia liesti, ir tie, kuriuos leidžia liesti. Po šios dienos įvykio kiekvienas mąstantis politikas turi užduoti sau klausimą, kam tai naudinga: buvo neliečiami, o dabar tapo liečiami. Minčių kyla įvairių. Kad vyko tokie dalykai seniai, matyt, yra vieša paslaptis. Bet kodėl dabar staiga viskas pasikeitė ir neliečiami tapo liečiami? (Rolandas Paksas “Nenorėčiau būti Eligijaus Masiulio vietoje”. www.respublika.lt).
“Sakau tai be jokio sarkazmo, nors žinau šiek tiek daugiau apie tave nei skelbiama žiniasklaidoje. Nes ir Prezidentė tavo ministravimo metais privačiuose pokalbiuose kalbėjo, kad esi pats korumpuotiškiausias ministras. Matyt operatyvinių žinių turėjo nemažai. Nors dėl manęs tu draskei savo akis ne vieną kartą, bet pasirodo jos pas tave patį buvo labai jau „kiauliškos“.” (Viktoras Uspaskichas. Nesvarbu, kad pavogė – svarbu, kad atsistatydina? Arba šią savaitę mačiau, kaip miršta valstybė. www.delfi.lt).
„Stebino, kad buvo tylima, nei STT, niekas jų nepačiupinėja. Tai, kad dabar pačiupinėjo sveikintinas dalykas. Manęs visiškai nenustebino, dar labai mažos sumos“ (Petras Gražulis. BNS).
Iki šiol kaip žiurkės urvuose tyli žurnalistai Bruveris, Vinokuras, Tapinienė, Miliūtė, Pumprickaitė… Tyli Tapinas, kuris dvi dienos iki Masiulio kratų rašė: “Kas nutiko, bičiuliai, klausiu jūsų? Kas mums nutiko? Kodėl 26-aisiais Nepriklausomybės metais mes dar bijome laisvai kalbėti? (…) O baimė yra užkrečiamas, viską naikinantis ir per širdis plintantis virusas. Ir jis jau liečia mūsų jaunimą. Kodėl gi ne – jeigu baimės virusui atveriame duris, jis ima tai, ką turime geriausio. Ir tada darosi baisu – didžiausia mūsų ateities investicija, tikroji Nepriklausomybės karta, Laisvės vaikai irgi jau bijo.” (Andrius Tapinas. Įskųs, kaip Dievą myliu, įskųs. www.delfi.lt). O tai kodėl tu, A.Tapinai, tyli? Ko tu bijai? Tapinienės, kuri garbino E.Masiulį jos vedamoje laidoje? Ar tau atrodo, kad viskas gerai dėl įtarimų 100 000 eurų kyšio ėmimu? Ar Jus visus ištiko šokas? Ar Jūs nematote, kad esate apgailėtini? Įsivaizduokite, kaip Jūs visi dabar lotumėte, jeigu aš būčiau paėmusi 100 eurų?
O kur R.Valatkos sveikas protas? Buvęs ar esamas politinės partijos Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio konsultantas, 2015-05-18 lrytas.lt paskelbęs, kad tikisi padėti šiai augančiai politinei jėgai siekti aukščiausių tikslų, tik taip nukonsultavo Masiulį?
Teisingai parašė Viktoras Uspaskichas, kad iš viešų pasisakymų aišku: “Pasirodo, nesvarbu, kad pavogė, svarbu, kad atsistatydino. Nes jis labai sąžiningas, principingas, bėda, kad sučiupo – juk toks sąžiningas.“
Sąžiningumo Liberalų Sąjūdžiui nesuteiks A. Guogos ketinimai tirti liberalus melo detektoriumi. Juk pedofilijos byloje melo detektorius taip pat rodė, kad A.Ūsas ir L.Stankūnaitė meluoja, tačiau tai netrukdė nei E.Masiuliui, nei jo bendražygiams žeminti manęs ir mano bendražygių. A.Ūso giminaičiai iki šiol yra Liberalų Sąjūdžio nariai ir darbuotojai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, jog asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį. Ir šiuo metu įstatymas nedraudžia E.Masiuliui viešai pasakyti, kad jis kyšio neėmė, paaiškinti, kaip tos šimtatūkstantinės grynųjų sumos atsirado jo namuose. Masiulio tyla yra gynybos taktika, kad neprisikalbėtų. Ieškomi ir svarstomi būdai pasiteisinimui.
Galbūt ponui Masiuliui viskas ir baigsis gerai. Galbūt viską susitvarkys. Galbūt įrodys savo “tiesas”. Galbūt kainuos tai kainuos.
Esmė ne tai, kad jis bus nuteistas. “Švogerių krašte” ir be teismo žinomos kyšininkų pavardės. Esmė ta, kad lazda turi du galus.
Masiuli, Masiuli, kaip tu niekinai mane, kai aš gyniau bejėgį nuskriaustą vaiką.
Kaip tu žeminai visus, padėjusius man kovoti.
Tu buvai apkaltos iniciatorius. Tu kalbėjai apie partijos “Drąsos kelias” likvidavimą.
Gal iš tiesų, Masiuli, nuvažiuok į V.Uspaskicho pirtį, kad jis tave išvanotų, išmokytų, kaip reikia atsiklaupti prieš tiesą, sąžinę ir Dievą.
“Veidmainy, pirma išmesk rąstą iš savo akies; ir tuomet aiškiai matysi, kaip išmesti krislą iš savo brolio akies“ (Naujasis Testamentas, Evangelija pagal Matą 7:5).
Neringa Venckienė
SUPUVUSI SISTEMA PRIEŠTARAUJA DĖL POVILO GYLIO SKYRIMO MINISTRU
Tvarkos ir teisingumo partijai pasiūlius Vidaus reikalų ministru skirti profesorių Povilą Gylį, išlindo Lietuvos „gražuoliai”, sistemos varžteliai: Skvernelis, Čiuldė, Bruveris, Valatka. Pasirodė ir „imbierinių sausainių” autorės rašliava. Ūso antrininkas Čiuldė nepatingėjo ta pačia tema parašyti net du straipsnius. Keista, kad iki šiol nepasirodė propagandinio laikraščio alkoholikės rašinėlių. A.Butkevičius net sukvietė Socialdemokratų valdybą dėl kandidatūros svarstymo, nors niekada iki šiol to nėra buvę. „Valdyba galvoja, kad tai nėra tinkamas kandidatas dėl įvairių priežasčių - dėl to, kaip jis į politiką atėjo, visi aspektai buvo išvardyti, dėl to, kad sistema turbūt prieštarautų“, - teigė G.Kirkilas.
Įsimintiniausia buvo „reitingų favorito” S.Skvernelio išsakyta nuomonė dėl P.Gylio siūlymo į ministrus. „Bet koks veikėjas, kuris yra patekęs į valdžią violetinio nesusipratimo būdu, kada buvo žudomi žmonės, luošinami jų likimai, atkreipkite dėmesį, kokio masto ten buvo padaryta afera aukojant mažametę mergaitę, tai yra mažų mažiausiai spjūvis visuomenei ir teisėsaugai į veidą“, – sakė S.Skvernelis.
Daugumai Lietuvos žmonių 2012 m. gegužės 17 d. – Lietuvos valstybės gėdos diena, S.Skverneliui – pasididžiavimo. Algirdas Patackas rašė: „Nebeatpažįstu Lietuvos, jos valstybės, už kurios atkūrimą dėjau parašą. Pagrobta mergaitė, paslėpta nuo artimųjų ir visuomenės, pagaliau išvežta nežinia kur. Ir visa tai padaryta valstybės vardu, valstybės rankomis, paklūstant Blogio jėgoms ir joms diriguojant. Tokiu būdu valstybė buvo padaryta bendrininke nusikaltimo prieš mažą vaiką, kuris tiek juridine, tiek teologine, moraline prasme yra pats sunkiausias. Bendrininke, deja, tapo ir tauta, visuomenė, kuri tą lemtingą rytą neišėjo į gatves. Tad šis nusikaltimas turės sunkiai nuspėjamų pasekmių tiek tautai, tiek valstybei.“
Rašinėlio „Kaip aš įsivaizduoju laimę” autoriui S.Skverneliui, 2012 m. gegužės 17 d. – turbūt laimingiausia diena jo gyvenime. Tikėkimės, kad ir kandidatuojant į Seimą, jis neatsisakys laimingiausios jam vietos – Kauno kaimiškosios apygardos.
O kalbant apie profesorių Povilą Gylį, tikrai žinau, kad jis yra nuostabus žmogus. Išsilavinęs, analitiškai mąstantis, kultūringas. Povilas Gylys, kaip ir Jonas Varkala, pasižymi pačiomis geriausiomis žmogaus ir piliečio savybėmis. Net tada, kai kiti nevažiavo į Klonio gatvę, baimindamiesi dėl karjeros, P.Gylys nebijojo. Būtent profesorius išsiskyrė neabejingumu – esmine gero politiko savybe. Povilo Gylio viešai išsakyta nuomonė, paskelbti straipsniai yra argumentuoti ir logiški. Nėra jokių abejonių, kad jis būtų puikiu Vidaus reikalų ministru. Labai gaila, kad Lietuvoje tokiems žmonėms nebeliko vietos į ministrus.
Teisingai Valdas Vižinis parašė feisbuke: “Ką reiškia Gylio paskyrimas VRM ministru politiniam elitui? Tai reiškia priėjimą prie jėgos struktūrų dokumentų, susijusių su Klonio įvykiais. Tai reiškia galimybę mažų mažiausiai naujai viešai sumaiščiai, o pasijungus jau spėjusioms susiformuoti kad ir mažoms Klonio pilietinio pasipriešinimo struktūroms – naują pilietinio sąmoningumo stiprėjimo etapą (…)”.
Akivaizdu, kad supuvusi sistema prieštarauja dėl profesoriaus Povilo Gylio skyrimo ministru.
Neringa Venckienė
Įsimintiniausia buvo „reitingų favorito” S.Skvernelio išsakyta nuomonė dėl P.Gylio siūlymo į ministrus. „Bet koks veikėjas, kuris yra patekęs į valdžią violetinio nesusipratimo būdu, kada buvo žudomi žmonės, luošinami jų likimai, atkreipkite dėmesį, kokio masto ten buvo padaryta afera aukojant mažametę mergaitę, tai yra mažų mažiausiai spjūvis visuomenei ir teisėsaugai į veidą“, – sakė S.Skvernelis.
Daugumai Lietuvos žmonių 2012 m. gegužės 17 d. – Lietuvos valstybės gėdos diena, S.Skverneliui – pasididžiavimo. Algirdas Patackas rašė: „Nebeatpažįstu Lietuvos, jos valstybės, už kurios atkūrimą dėjau parašą. Pagrobta mergaitė, paslėpta nuo artimųjų ir visuomenės, pagaliau išvežta nežinia kur. Ir visa tai padaryta valstybės vardu, valstybės rankomis, paklūstant Blogio jėgoms ir joms diriguojant. Tokiu būdu valstybė buvo padaryta bendrininke nusikaltimo prieš mažą vaiką, kuris tiek juridine, tiek teologine, moraline prasme yra pats sunkiausias. Bendrininke, deja, tapo ir tauta, visuomenė, kuri tą lemtingą rytą neišėjo į gatves. Tad šis nusikaltimas turės sunkiai nuspėjamų pasekmių tiek tautai, tiek valstybei.“
Rašinėlio „Kaip aš įsivaizduoju laimę” autoriui S.Skverneliui, 2012 m. gegužės 17 d. – turbūt laimingiausia diena jo gyvenime. Tikėkimės, kad ir kandidatuojant į Seimą, jis neatsisakys laimingiausios jam vietos – Kauno kaimiškosios apygardos.
O kalbant apie profesorių Povilą Gylį, tikrai žinau, kad jis yra nuostabus žmogus. Išsilavinęs, analitiškai mąstantis, kultūringas. Povilas Gylys, kaip ir Jonas Varkala, pasižymi pačiomis geriausiomis žmogaus ir piliečio savybėmis. Net tada, kai kiti nevažiavo į Klonio gatvę, baimindamiesi dėl karjeros, P.Gylys nebijojo. Būtent profesorius išsiskyrė neabejingumu – esmine gero politiko savybe. Povilo Gylio viešai išsakyta nuomonė, paskelbti straipsniai yra argumentuoti ir logiški. Nėra jokių abejonių, kad jis būtų puikiu Vidaus reikalų ministru. Labai gaila, kad Lietuvoje tokiems žmonėms nebeliko vietos į ministrus.
Teisingai Valdas Vižinis parašė feisbuke: “Ką reiškia Gylio paskyrimas VRM ministru politiniam elitui? Tai reiškia priėjimą prie jėgos struktūrų dokumentų, susijusių su Klonio įvykiais. Tai reiškia galimybę mažų mažiausiai naujai viešai sumaiščiai, o pasijungus jau spėjusioms susiformuoti kad ir mažoms Klonio pilietinio pasipriešinimo struktūroms – naują pilietinio sąmoningumo stiprėjimo etapą (…)”.
Akivaizdu, kad supuvusi sistema prieštarauja dėl profesoriaus Povilo Gylio skyrimo ministru.
Neringa Venckienė
Mielieji,
Į užsienio teismą persikels mano, Neringos Venckienės, pavojingiausios visų laikų Lietuvos kaltinamosios – 40 kriminalinių veikų – istorija. Taip pat persikels ir visa neištirta tragiška pedofilijos byla. Su neatliktais būtinais ikiteisminio tyrimo veiksmais, su Seimo išvadomis apie aplaidų pedofilijos bylos tyrimą prokuratūroje, su tragiškomis mirtimis, su mano brolio dukrelės, pripažintos nukentėjusiąja pedofilijos byloje, grobimu 2012 m. gegužės 17 d., nepradėjus nagrinėti pedofilijos bylos, su mano tėvų, giminaičių, kaimynų, pažįstamų ir kitų žmonių, kurie buvo neabejingi vaiko ir jo tėvo skausmui ir pagalbos šauksmui, persekiojimu, gąsdinimu ir vertimu nusikaltėliais.
Papasakosiu apie matytą baisumą ir šlykštumą “vykdant teismą sprendimą” perduodant vaiką “be prievartos” ir reikalausiu iš Lietuvos valstybės vaizdo įrašo dėl smurto ir klaikaus teroro.
Paviešinsiu kaip dabartiniuose teismų procesuose Lietuvoje mergaitę apklausų metu už rankos laiko Černiauskas, išnešęs ją kojomis į priekį iš gimtų namų, apie vaiko nežinojimą kurioje klasėje jis mokosi ir atsakymus už jį teismui duodančiu Stankūnaitės gynėju.
Stengsiuosi parodyti kas padaryta iš Lietuvos per Nepriklausomybės laikotarpį: visiškai supuvusi teisėsauga, korupcija, iškrypėlių gynimas, aukų persekiojimas…
Priminsiu Drąsiaus žodžius ir jo pagalbos šauksmą: “Aš nežinau, gal būdamas tėvas kitomis akimis žiūriu ir kitaip suprantu mergaitės žodžius, kuriuos ji kartojo apklausų, ekspertizės metu. Bet gal yra Lietuvoje žmonių, kurie tokių vaiko žodžių kitaip suprasti nebegali - tai yra pati šlykščiausia prievarta, išsigimėlių, iškrypėlių, pedofilų orgijos…”
Įrodysiu, kad kerštas už mano pastangas siekti tiesos ir viešinti iškrypėlių melą skatino korumpuotą teisėsaugą kurti vis daugiau ir daugiau neva mano padarytų “nusikaltimų”.
Žinau, kad ir kaip besistengtų tikrieji nusikaltėliai, tiesa vieną dieną paaiškės. Tai – tik laiko klausimas. O šiuo metu man reikalinga Jūsų, mane palaikančių, parama.
Mums visiems yra skirtas vienoks ar kitoks gyvenimas, likimas ir mirtis. Mes, gyvieji, ateiname į šį pasaulį būti ir veikti. Veikti prasmingai, ir – ne. Kaip bepasibaigtų mano gyvenimas, aš tiksliai žinau, kad jis nebuvo beprasmis. Aš nei karto nepasigailėjau, kad gelbėjau nuskriaustą brolio vaiką.
“Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, - sako Dievas. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi. (Jeremijo pranašystė 29:11).
Neringa Venckienė
Papasakosiu apie matytą baisumą ir šlykštumą “vykdant teismą sprendimą” perduodant vaiką “be prievartos” ir reikalausiu iš Lietuvos valstybės vaizdo įrašo dėl smurto ir klaikaus teroro.
Paviešinsiu kaip dabartiniuose teismų procesuose Lietuvoje mergaitę apklausų metu už rankos laiko Černiauskas, išnešęs ją kojomis į priekį iš gimtų namų, apie vaiko nežinojimą kurioje klasėje jis mokosi ir atsakymus už jį teismui duodančiu Stankūnaitės gynėju.
Stengsiuosi parodyti kas padaryta iš Lietuvos per Nepriklausomybės laikotarpį: visiškai supuvusi teisėsauga, korupcija, iškrypėlių gynimas, aukų persekiojimas…
Priminsiu Drąsiaus žodžius ir jo pagalbos šauksmą: “Aš nežinau, gal būdamas tėvas kitomis akimis žiūriu ir kitaip suprantu mergaitės žodžius, kuriuos ji kartojo apklausų, ekspertizės metu. Bet gal yra Lietuvoje žmonių, kurie tokių vaiko žodžių kitaip suprasti nebegali - tai yra pati šlykščiausia prievarta, išsigimėlių, iškrypėlių, pedofilų orgijos…”
Įrodysiu, kad kerštas už mano pastangas siekti tiesos ir viešinti iškrypėlių melą skatino korumpuotą teisėsaugą kurti vis daugiau ir daugiau neva mano padarytų “nusikaltimų”.
Žinau, kad ir kaip besistengtų tikrieji nusikaltėliai, tiesa vieną dieną paaiškės. Tai – tik laiko klausimas. O šiuo metu man reikalinga Jūsų, mane palaikančių, parama.
Mums visiems yra skirtas vienoks ar kitoks gyvenimas, likimas ir mirtis. Mes, gyvieji, ateiname į šį pasaulį būti ir veikti. Veikti prasmingai, ir – ne. Kaip bepasibaigtų mano gyvenimas, aš tiksliai žinau, kad jis nebuvo beprasmis. Aš nei karto nepasigailėjau, kad gelbėjau nuskriaustą brolio vaiką.
“Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, - sako Dievas. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi. (Jeremijo pranašystė 29:11).
Neringa Venckienė
Brangūs man žmonės,
Ką turi išgyventi mergaitė, šiuo metu gyvenanti su ta, apie kurią penkis kartus policijoje ir prokuratūroje davė parodymus kaip apie stebinčią orgijas kaltinamojo raudonu „sysalu“ draugę, raudonos piniginės savininkę? Ir apskritai neaišku, ar mergaitė yra gyva, jei gyva - ar ji gyvena su ta, kuri už pinigus sutiko būti vadinama kale. Skaityti toliau>>
Ar vertas R.Šimašius “Metų palydovo”, “Metų išdaviko”, “Ūso kvapo Liberalų sąjūdyje”, “Metų varžto” arba “Trūksta varžto” apdovanojimo?
Esu įsitikinus, kad norint priimti ir aiškinti nuosprendžius bylose, norint steigti nominacijas ir apdovanoti kitus, pirmiausia reikia sveiko proto įvertinti bylos medžiagą ir patį save. Ne kas nors kitas, o būtent Remigijus Šimašius labiausiai vertas “Metų palydovo 2010”, “Metų išdaviko 2011“, “Ūso kvapo Liberalų sąjūdyje 2012” ir “Metų varžto 2013” arba “Trūksta varžto” apdovanojimo.
Skaityti toliau>>
Skaityti toliau>>
Sausio 13-oji. Ar už tokią Lietuvą kovojo?
Ar prieš 23-ejus metus Sausio 13-ąją kas nors galėjo įsivaizduoti, jog ta pati Komunistų partija, pakeitusi savo pavadinimą, bus nuolat jau nepriklausomos Lietuvos valdžioje.
Ar 1991 metų Sausio 13-ąją kas nors galėjo pagalvoti, jog tie patys teisėjai ir prokurorai, uoliai tarnavę tarybinėje sistemoje, nepriklausomybės laikais vėl pritaps, lyg niekur nieko toliau tirs bylas ir teis žmones.
Kas galėjo numatyti, kad korupcija taip įsigalės, kad sunku bus sutikti sąžiningą teisėją ar kitą pareigūną.
Skaityti toliau>>
Ar 1991 metų Sausio 13-ąją kas nors galėjo pagalvoti, jog tie patys teisėjai ir prokurorai, uoliai tarnavę tarybinėje sistemoje, nepriklausomybės laikais vėl pritaps, lyg niekur nieko toliau tirs bylas ir teis žmones.
Kas galėjo numatyti, kad korupcija taip įsigalės, kad sunku bus sutikti sąžiningą teisėją ar kitą pareigūną.
Skaityti toliau>>
Žurnalistai persekiojami. Nejaugi?
Dauguma žmonių neabejoja, kad beveik visa šiandieninė žiniasklaida Lietuvoje tarnauja korupcinėms teisėsaugos ir politikos sistemoms. Atspindi oligarchijos, korumpuotos valdžios požiūrį.
Žurnalistų pateikiami faktai labai dažnai neatitinka tikrovės. Skleidžiamas melas, šmeižiami ir žeminami žmonės. Žiniasklaidos monopolijos siekia pelno bet kokia kaina. Žurnalistams nerūpi tiesa.
Kiek Lietuvoje yra nepriklausomų žurnalistų? Kažin, ar tokių apskritai galima rasti. O jeigu rasi – suskaičiuosi ant pirštų.
Skaityti toliau>>
Žurnalistų pateikiami faktai labai dažnai neatitinka tikrovės. Skleidžiamas melas, šmeižiami ir žeminami žmonės. Žiniasklaidos monopolijos siekia pelno bet kokia kaina. Žurnalistams nerūpi tiesa.
Kiek Lietuvoje yra nepriklausomų žurnalistų? Kažin, ar tokių apskritai galima rasti. O jeigu rasi – suskaičiuosi ant pirštų.
Skaityti toliau>>
Ar parduosime Lietuvos žemę?
Paskutiniai mohikanai, dar kovojantys prieš Lietuvos žemės išpardavimą, sunkiai renka tuos parašus ir vargu, ar surinks. O jei ir surinks, į teigiamus referendumo rezultatus, matyt, valdžia pasakys, kad Tautos balsas jiems nė motais. Juk dar pernai šį atsainumą girdėjome po referendumo dėl branduolinės elektrinės statybų.
Nors kiekvienas Seimo narys, prieš įgydamas Tautos atstovo teises, prisiekia saugoti Lietuvos Respublikos žemių vientisumą, tačiau dauguma Tautos išrinktųjų tai seniai pamiršo. Argi žemės pardavimas užsieniečiams – ne teritorijos vientisumo pažeidimas? Skaityti toliau>>
Nors kiekvienas Seimo narys, prieš įgydamas Tautos atstovo teises, prisiekia saugoti Lietuvos Respublikos žemių vientisumą, tačiau dauguma Tautos išrinktųjų tai seniai pamiršo. Argi žemės pardavimas užsieniečiams – ne teritorijos vientisumo pažeidimas? Skaityti toliau>>
Kiek standartų galioja Lietuvoje?
Politinis standartas, deja, skirtas man - siekiama apkaltos tik todėl, kad aš, mūsų teisingumo dėka, buvau priversta kurti įstatymus ir dirbti su rinkėjais ne Seimo salėje, o politinėje emigracijoje. Apkaltos labiausiai siekia Liberalų sąjūdis, kuriam apskritai negalioja jokie standartai. Kurio gretose buvusio kaltinamojo pedofilija A.Ūso pusbrolis Vytautas Ūsas.
Skaityti toliau>>
Skaityti toliau>>
Sovietinių laikų tradicijos
Niekada negalvojau, kad tapsiu tokia svarbi kai kuriems Lietuvos politikams ar visuomenės sluoksniams. Bet yra kaip yra, tik ar ne per dažnai pasigirsta „Venckienės klausimas“?
Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis ne kartą sakė, kad žino mano dabartinę gyvenamąją vietą, o Generalinė prokuratūra kažko delsia – neprašo pradėti ekstradicijos procedūrą. Kodėl? Gal trūksta rimto pagrindo prašyti, nėra įrodymų? O gal supranta, jog priešingai nei Seimui, užsienio teisėsaugai neužteks tų 12 iškirptų sekundžių? Skaityti toliau>>
Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis ne kartą sakė, kad žino mano dabartinę gyvenamąją vietą, o Generalinė prokuratūra kažko delsia – neprašo pradėti ekstradicijos procedūrą. Kodėl? Gal trūksta rimto pagrindo prašyti, nėra įrodymų? O gal supranta, jog priešingai nei Seimui, užsienio teisėsaugai neužteks tų 12 iškirptų sekundžių? Skaityti toliau>>
Neringos Venckienės pareiškimas 2013-09-18
Rašau šį laišką savo artimiesiems, draugams, bendražygiams: “Drąsos kelias” partijos ir frakcijos nariams, savo rinkėjams.
Rašau tiems, kurie gynė mano brolio mažą mergaitę, budėjo Klonio gatvėje.
Rašau sąžiningiems žurnalistams, kuriems svarbus – objektyvus faktų ir įvykių nušvietimas, bet ne melas, šmeižtas ir tiesos deformacijos spaudoje.
Rašau visiems tiems, kuriems tiesos siekis yra svarbus kaip oras ir vanduo. Skaityti toliau>>
Rašau tiems, kurie gynė mano brolio mažą mergaitę, budėjo Klonio gatvėje.
Rašau sąžiningiems žurnalistams, kuriems svarbus – objektyvus faktų ir įvykių nušvietimas, bet ne melas, šmeižtas ir tiesos deformacijos spaudoje.
Rašau visiems tiems, kuriems tiesos siekis yra svarbus kaip oras ir vanduo. Skaityti toliau>>
12 sekundžių vaizdo ir kasdienio šmeižto farsas
Liekant vis mažiau laiko iki pirmųjų mano tėvų namų Garliavoje šturmo metinių, kai panaudojant brutalią 240 policijos pareigūnų jėgą iš savo kasdienės ir jaukios aplinkos buvo jėga išplėšta mano dukterėčia, Generalinė prokuratūra su jos viršininku D.Valiu priešakyje skiria vis daugiau pastangų ir dėmesio, kad 2012 metų gegužės 17-osios akcija būtų kuo labiau aplipinta netiesa ir šmeižtu.
Ne Seimo narės teisinės neliečiamybės klausimas yra šio drastiško policijos šturmo esmė. Visa sistema tarsi dirba tam, kad gėdinga akcija taptų eiline operacija, kuri būtų visam laikui ištrinta iš visuomenės atminties. Kad visi pamirštų, jog nepriklausomos Lietuvos pareigūnams neskauda širdies net vagiant iš šiltų namų mažą, klykiantį vaiką.
Siaubingosios gegužės 17-osios dienos momentai – jau niekada neišdilsiantys iš atminties mano gyvenime. Niekados nepamiršiu pareigūno, išsukusio ir sužalojusio man ranką tam, kad L. Stankūnaitė, ištikima buvusio kaltinamojo pedofilija A. Ūso draugė, turėtų visas galimybes naudoti prievartą prieš mažametę savo dukrą, pripažintą nukentėjusiąja pedofilijos byloje, kurios parodymai nesutampa su L. Stankūnaitės...
Trūksta žodžių apsakyti regėtam baisumui ir šlykštumui. Neįmanoma apsakyti to, kas buvo daroma su maža mergaite, apibūdinti tos prievartos, kuri buvo nukreipta prieš ją. Galima tik įvardyti – tai, kas įvykdyta mano tėvų namuose, buvo ne ,,teismo sprendimo įvykdymas“, o brutaliausias prievartinis mažametės mergaitės pagrobimo aktas. Brutaliausias jos valios nepaisymas, smurtavimas, klaikus teroras.Skaityti toliau>>
Ne Seimo narės teisinės neliečiamybės klausimas yra šio drastiško policijos šturmo esmė. Visa sistema tarsi dirba tam, kad gėdinga akcija taptų eiline operacija, kuri būtų visam laikui ištrinta iš visuomenės atminties. Kad visi pamirštų, jog nepriklausomos Lietuvos pareigūnams neskauda širdies net vagiant iš šiltų namų mažą, klykiantį vaiką.
Siaubingosios gegužės 17-osios dienos momentai – jau niekada neišdilsiantys iš atminties mano gyvenime. Niekados nepamiršiu pareigūno, išsukusio ir sužalojusio man ranką tam, kad L. Stankūnaitė, ištikima buvusio kaltinamojo pedofilija A. Ūso draugė, turėtų visas galimybes naudoti prievartą prieš mažametę savo dukrą, pripažintą nukentėjusiąja pedofilijos byloje, kurios parodymai nesutampa su L. Stankūnaitės...
Trūksta žodžių apsakyti regėtam baisumui ir šlykštumui. Neįmanoma apsakyti to, kas buvo daroma su maža mergaite, apibūdinti tos prievartos, kuri buvo nukreipta prieš ją. Galima tik įvardyti – tai, kas įvykdyta mano tėvų namuose, buvo ne ,,teismo sprendimo įvykdymas“, o brutaliausias prievartinis mažametės mergaitės pagrobimo aktas. Brutaliausias jos valios nepaisymas, smurtavimas, klaikus teroras.Skaityti toliau>>
Mergaitę saugoti yra būtina
Šiandieną paviešintas video įrašas, kuriame 2013 m. sausio 20 d. Laima Stankūnaitė skundžiasi nepakenčiamu gyvenimu Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotojų apsuptyje, pasakoja apie savo ir mergaitės ligas, sukėlė nuostabą daugeliui.
Fiksuojantiems žinias apie prievarta iš gimtųjų namų išplėštos mergaitės gyvenimą, nepasimiršo gruodžio pabaigoje, maždaug likus trims savaitėms iki L.Stankūnaitės daryto video įrašo, jos pačios ir jos tėvų džiaugsmingi interviu „Lietuvos ryto“ žurnalistei L.Lavastei.
„Jų namai kvepia blynais, imbieru ir vaikyste. O po žaliaskare egle pūpso dar neišpakuotos dovanos. Visą dieną siaučianti pūga bematant užpustė mašinos provėžas, kai pavakare privažiavau prie šventiškai išpuošto namo. Languose žibsėjo spalvingos lemputės, tarp jų krito iš popieriaus iškirptos didžiulės raštuotos snaigės. Beldžiuosi į duris, už kurių skamba vaikų juokas ir trepsi mažos kojytės – pasirodo, šįvakar aš čia ne vienintelė viešnia. Būrelis vaikų vaikosi net sukaitusią šviesiaplaukę, kuriai, aiškiai matau, patinka būti dėmesio centre. Jos draugai šįvakar susirinko kartu kepti imbierinio Kalėdų namelio“ (Laima Lavaste, 2012-12-22 lrytas.lt, „L. Stankūnaitė su dukra gyvena Kalėdų nuotaikomis“).Liekant vis mažiau laiko iki pirmųjų mano tėvų namų Garliavoje šturmo metinių, kai panaudojant brutalią 240 policijos pareigūnų jėgą iš savo kasdienės ir jaukios aplinkos buvo jėga išplėšta mano dukterėčia, Generalinė prokuratūra su jos viršininku D.Valiu priešakyje skiria vis daugiau pastangų ir dėmesio, kad 2012 metų gegužės 17-osios akcija būtų kuo labiau aplipinta netiesa ir šmeižtu.
Skaityti toliau>>
Fiksuojantiems žinias apie prievarta iš gimtųjų namų išplėštos mergaitės gyvenimą, nepasimiršo gruodžio pabaigoje, maždaug likus trims savaitėms iki L.Stankūnaitės daryto video įrašo, jos pačios ir jos tėvų džiaugsmingi interviu „Lietuvos ryto“ žurnalistei L.Lavastei.
„Jų namai kvepia blynais, imbieru ir vaikyste. O po žaliaskare egle pūpso dar neišpakuotos dovanos. Visą dieną siaučianti pūga bematant užpustė mašinos provėžas, kai pavakare privažiavau prie šventiškai išpuošto namo. Languose žibsėjo spalvingos lemputės, tarp jų krito iš popieriaus iškirptos didžiulės raštuotos snaigės. Beldžiuosi į duris, už kurių skamba vaikų juokas ir trepsi mažos kojytės – pasirodo, šįvakar aš čia ne vienintelė viešnia. Būrelis vaikų vaikosi net sukaitusią šviesiaplaukę, kuriai, aiškiai matau, patinka būti dėmesio centre. Jos draugai šįvakar susirinko kartu kepti imbierinio Kalėdų namelio“ (Laima Lavaste, 2012-12-22 lrytas.lt, „L. Stankūnaitė su dukra gyvena Kalėdų nuotaikomis“).Liekant vis mažiau laiko iki pirmųjų mano tėvų namų Garliavoje šturmo metinių, kai panaudojant brutalią 240 policijos pareigūnų jėgą iš savo kasdienės ir jaukios aplinkos buvo jėga išplėšta mano dukterėčia, Generalinė prokuratūra su jos viršininku D.Valiu priešakyje skiria vis daugiau pastangų ir dėmesio, kad 2012 metų gegužės 17-osios akcija būtų kuo labiau aplipinta netiesa ir šmeižtu.
Skaityti toliau>>
Kovo 11-ąją gims policinė Lietuva?
Sveikindama visus Lietuvos piliečius su svarbiausia šių laikų švente – nepriklausomos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-ąja, jaučiuosi ir džiugiai, ir sukrėstai. Vos per 23 metus mes pamiršome, ko siekė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, „Baltijos kelyje“, daugiatūkstantiniuose mitinguose jo žmones bei idėjas palaikiusios minios.
2013 metais mes pamiršome, kad Trispalvė yra kiekvieno lietuvio vėliava ir su ja jau lyg neturėtų būti baugu pasirodyti gatvėje, viešojoje vietoje. Bet, pasirodo, kad 2013 metais Trispalvė ir šūkiai už Lietuvą tampa kone tokie pat draustini, kokie buvo per penkis sovietinės okupacijos dešimtmečius. Ką ten sovietmetis – Trispalves pasisiūdindavo ir net išsaugoti sugebėdavo į Sibiro lagerius nutremti lietuviai.
Su šiurpu seku įvykius, kuriuos jau galima būtų įvardinti kaip antivalstybinius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valdininkai vilkino, o vėliau apskritai atsisakė išduoti leidimą tautinio jaunimo eisenai Gedimino prospektu. Šią savaitę įsitikinau, kad tai – ne juokai. Eiti su Trispalve pagrindinėmis Vilniaus gatvėmis jau reikia leidimo? Jeigu eisi su valstybine vėliava, pribėgs ginkluotas policininkas, uždarys į areštinę, o teisėjas skirs parų?
Perfrazuodama kai kuriuos mūsų valstybės politikos senbuvius drįsčiau paklausti – ar Vilniaus meras nėra Kremliaus agentas? O gal jis dirba Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, kuris savo šalies žmonėms jau keliolika metų neleidžia viešai demonstruoti tautinių vėliavų, o išdrįsusius – lupa guminėmis lazdomis, sodina į kalėjimus.
Skaityti toliau>>
2013 metais mes pamiršome, kad Trispalvė yra kiekvieno lietuvio vėliava ir su ja jau lyg neturėtų būti baugu pasirodyti gatvėje, viešojoje vietoje. Bet, pasirodo, kad 2013 metais Trispalvė ir šūkiai už Lietuvą tampa kone tokie pat draustini, kokie buvo per penkis sovietinės okupacijos dešimtmečius. Ką ten sovietmetis – Trispalves pasisiūdindavo ir net išsaugoti sugebėdavo į Sibiro lagerius nutremti lietuviai.
Su šiurpu seku įvykius, kuriuos jau galima būtų įvardinti kaip antivalstybinius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valdininkai vilkino, o vėliau apskritai atsisakė išduoti leidimą tautinio jaunimo eisenai Gedimino prospektu. Šią savaitę įsitikinau, kad tai – ne juokai. Eiti su Trispalve pagrindinėmis Vilniaus gatvėmis jau reikia leidimo? Jeigu eisi su valstybine vėliava, pribėgs ginkluotas policininkas, uždarys į areštinę, o teisėjas skirs parų?
Perfrazuodama kai kuriuos mūsų valstybės politikos senbuvius drįsčiau paklausti – ar Vilniaus meras nėra Kremliaus agentas? O gal jis dirba Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, kuris savo šalies žmonėms jau keliolika metų neleidžia viešai demonstruoti tautinių vėliavų, o išdrįsusius – lupa guminėmis lazdomis, sodina į kalėjimus.
Skaityti toliau>>
Vasario 16-osios pastebėjimai
Taip jau sutapo, kad šiemet, minint 95-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines, būsiu ne savo šalyje, ne gimtinėje. Viešėsiu pas Didžiosios Britanijos lietuvius, jų antrojoje Lietuvoje – Londone. Pas žmones, kurie turėjo palikti Vasario 16-osios signatarų kurtą, Kovo 11-osios signatarų atkurtą Lietuvą. Signatarai nekalti, kalta visų mūsų veikla, elgesys, požiūris, abejingumas šalia esančiam.
Per didžiausią Lietuvos šventę būsiu su tais, kuriuos mėgstama vadinti emigrantais, lengvos duonos ieškotojais, gal net ir išdavikais. Išvykę iš visų mūsų Lietuvos prieš 100 metų ir jų palikuonys būdavo vadinami išeiviais.
Londone kalbėsiuosi su tais žmonėmis, kuriuos mūsų dabartinė valstybė išginė, jų tiesiai šviesiai atsikratė, išsižadėjo ir jei šiandien iki galo dar nepamiršo, stengsis pamiršti rytoj. Jeigu ir primins, tai ne dėl lietuvybės, svetimos kalbos ir gamtos aplinkoje augančių vaikų, o kokio nors nesumokėto mokesčio.
Tiek Anglijoje, tiek kitose užsienio valstybėse gyvenantys lietuviai yra mūsų tautos, mūsų valstybės dalis. Net neabejoju, kad jiems rūpi Lietuva, jos ateitis, jos žmonės, visi tėvynainiai, kurie dabar siaubingai vargsta ir kenčia. Ne tik dėl materialinių nepriteklių, baisios bedarbystės, bet ir dėl didelio neteisingumo, su kuriuo tenka susidurti kone kasdien valdžios įstaigose, teismų institucijose. Tai slegia visus ir gena iš gimtojo krašto. Skaityti toliau>>
Per didžiausią Lietuvos šventę būsiu su tais, kuriuos mėgstama vadinti emigrantais, lengvos duonos ieškotojais, gal net ir išdavikais. Išvykę iš visų mūsų Lietuvos prieš 100 metų ir jų palikuonys būdavo vadinami išeiviais.
Londone kalbėsiuosi su tais žmonėmis, kuriuos mūsų dabartinė valstybė išginė, jų tiesiai šviesiai atsikratė, išsižadėjo ir jei šiandien iki galo dar nepamiršo, stengsis pamiršti rytoj. Jeigu ir primins, tai ne dėl lietuvybės, svetimos kalbos ir gamtos aplinkoje augančių vaikų, o kokio nors nesumokėto mokesčio.
Tiek Anglijoje, tiek kitose užsienio valstybėse gyvenantys lietuviai yra mūsų tautos, mūsų valstybės dalis. Net neabejoju, kad jiems rūpi Lietuva, jos ateitis, jos žmonės, visi tėvynainiai, kurie dabar siaubingai vargsta ir kenčia. Ne tik dėl materialinių nepriteklių, baisios bedarbystės, bet ir dėl didelio neteisingumo, su kuriuo tenka susidurti kone kasdien valdžios įstaigose, teismų institucijose. Tai slegia visus ir gena iš gimtojo krašto. Skaityti toliau>>
Demokratija labiausiai kvepia pinigais
Paskutinę šių metų sausio dieną Seime užregistravau Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas.
Šių pataisų esmė – nustoti remti politikus valstybės piliečių pinigais. Partijos, o ypač senosios, skelbiančios, kad turi po keliolika ar keliasdešimt tūkstančių narių, galėtų puikiai išsilaikyti iš jų mokesčių, simpatizuojančių piliečių aukų, užsidirbti legalia veikla (leidyba, atributikos, suvenyrų pardavimas) ar tiesiog imti bankų paskolas rinkimų kampanijų metu. Taip, kaip iš bankų skolinasi eiliniai Lietuvos žmonės, įkvėpti tų pačių politikų samprotavimų gyventi skolon ar tiesioginio jų veiklos pavyzdžio – valstybės praskolinimo užsieniečiams jau už 50 mlrd. litų sumą.
Partijų finansavimo iš valstybės iždo sustabdymas yra labai realus kelias. Ir pavyzdinis, nes būtent tik jį vieną turėdama jauna „Drąsos kelio“ partija iš mums prijaučiančių fizinių asmenų praėjusių metų Seimo rinkimams surinko 105 472 litus, o mažomis, iki 40 litų siekiančiomis aukomis – dar 24 689 litus.
Mes neturėjome iš valstybės kišenės ištrauktų milijonų, ką gauna parlamentinės partijos, tačiau rinkimuose tapome šešti, gavome 7,99 proc. rinkėjų pasitikėjimą bei 7 parlamentarų mandatus. Skaityti toliau>>
Šių pataisų esmė – nustoti remti politikus valstybės piliečių pinigais. Partijos, o ypač senosios, skelbiančios, kad turi po keliolika ar keliasdešimt tūkstančių narių, galėtų puikiai išsilaikyti iš jų mokesčių, simpatizuojančių piliečių aukų, užsidirbti legalia veikla (leidyba, atributikos, suvenyrų pardavimas) ar tiesiog imti bankų paskolas rinkimų kampanijų metu. Taip, kaip iš bankų skolinasi eiliniai Lietuvos žmonės, įkvėpti tų pačių politikų samprotavimų gyventi skolon ar tiesioginio jų veiklos pavyzdžio – valstybės praskolinimo užsieniečiams jau už 50 mlrd. litų sumą.
Partijų finansavimo iš valstybės iždo sustabdymas yra labai realus kelias. Ir pavyzdinis, nes būtent tik jį vieną turėdama jauna „Drąsos kelio“ partija iš mums prijaučiančių fizinių asmenų praėjusių metų Seimo rinkimams surinko 105 472 litus, o mažomis, iki 40 litų siekiančiomis aukomis – dar 24 689 litus.
Mes neturėjome iš valstybės kišenės ištrauktų milijonų, ką gauna parlamentinės partijos, tačiau rinkimuose tapome šešti, gavome 7,99 proc. rinkėjų pasitikėjimą bei 7 parlamentarų mandatus. Skaityti toliau>>
Kuo dar galima būtų apkaltinti nepriklausančius sistemai?
Pasibaigus pirmajai 2012-2016 metų kadencijos Seimo sesijai, atėjo laikas truputėlį atsisukti atgal, pamąstyti apie šiandieną ir pažvelgti į rytojų.
Pernai šventėme vienos šeimos tragedijoje išryškėjusios didelės Lietuvos bėdos – neteisingumo – pirmąją, mažąją pergalę – politinės partijos „Drąsos kelias“ gimimą.
Nors ištisus mėnesius per trumpą rinkimų kampaniją valėmės nuo kasdien tiesiai ant galvų pilamo purvo ir skleidžiamos netiesos, mums pavyko įtikinti Lietuvos žmones. „Drąsos keliui“ jie atvėrė žalią gatvę į Parlamentą. Tai buvo vakar, kai į Seimą atėjome tik septyniese, tačiau vidumi buvome drąsūs ir užtikrinti.
Ką aš pastebėjau per tuos pirmuosius kelis mėnesius Seime be kasdienio parlamentinio darbo plenariniuose posėdžiuose, komitetuose ? Skaityti toliau>>
Pernai šventėme vienos šeimos tragedijoje išryškėjusios didelės Lietuvos bėdos – neteisingumo – pirmąją, mažąją pergalę – politinės partijos „Drąsos kelias“ gimimą.
Nors ištisus mėnesius per trumpą rinkimų kampaniją valėmės nuo kasdien tiesiai ant galvų pilamo purvo ir skleidžiamos netiesos, mums pavyko įtikinti Lietuvos žmones. „Drąsos keliui“ jie atvėrė žalią gatvę į Parlamentą. Tai buvo vakar, kai į Seimą atėjome tik septyniese, tačiau vidumi buvome drąsūs ir užtikrinti.
Ką aš pastebėjau per tuos pirmuosius kelis mėnesius Seime be kasdienio parlamentinio darbo plenariniuose posėdžiuose, komitetuose ? Skaityti toliau>>
Politinio prokuroro aiškiaregystės
Generalinėje prokuratūroje metų metais marinuojamos ir į senaties archyvus galiausiai sukišamos įvairios bylos. Dešimtys, šimtai bylų. Niekam dėl to galvos neskauda. Net nesopa, kai numarinuojamos rezonansinės, t.y. milžiniško atgarsio visuomenėje susilaukusios istorijos, susijusios su dešimtimis, šimtais milijonų litų iššvaistymo, pradanginimo, vagystės.
Generalinis prokuroras Darius Valys nieko neatsako Lietuvai, kodėl iki šiol vilkinama Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcijos byla. Kažkaip keistai buvo rekonstruoti ir įsisavinti apie 60 mln. litų, tačiau nėra nei kaltų, nei paleistų.
Metų metais tampoma nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ lėšų panaudojimo byla. Keistai išsibarstė dešimtys milijonų litų kultūrai ir šimtai milijonų – jos infrastruktūrai. Nėra nei kaltų, nei paleistų.
Iki mitologinių sumų – kone pusės milijardo litų buvo išaugusi Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos kaina. Ji tik augo, o vietoje sporto objekto matome jos konstrukcijų griuvėsius. Nėra nei kaltų, nei paleistų, nei stadiono.
Aš suprantu generalinį prokurorą ir net, žinokite, galbūt jį užjaučiu dėl tokio didelio darbo krūvio. D.Valys yra toks užsiėmęs žmogus, visą savo kasdienybę atiduodantis tik Seimo narės Neringos Venckienės teisinio imuniteto klausimui, kad net ir kelionė į Seimą paskaityti parašyto teksto jam buvo neįkainojama pramoga ir reta galimybė ištrūkti iš kabineto, įkvėpti gryno oro, pamatyti kaip pasikeitė Vilnius. Skaityti toliau>>
Generalinis prokuroras Darius Valys nieko neatsako Lietuvai, kodėl iki šiol vilkinama Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcijos byla. Kažkaip keistai buvo rekonstruoti ir įsisavinti apie 60 mln. litų, tačiau nėra nei kaltų, nei paleistų.
Metų metais tampoma nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ lėšų panaudojimo byla. Keistai išsibarstė dešimtys milijonų litų kultūrai ir šimtai milijonų – jos infrastruktūrai. Nėra nei kaltų, nei paleistų.
Iki mitologinių sumų – kone pusės milijardo litų buvo išaugusi Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos kaina. Ji tik augo, o vietoje sporto objekto matome jos konstrukcijų griuvėsius. Nėra nei kaltų, nei paleistų, nei stadiono.
Aš suprantu generalinį prokurorą ir net, žinokite, galbūt jį užjaučiu dėl tokio didelio darbo krūvio. D.Valys yra toks užsiėmęs žmogus, visą savo kasdienybę atiduodantis tik Seimo narės Neringos Venckienės teisinio imuniteto klausimui, kad net ir kelionė į Seimą paskaityti parašyto teksto jam buvo neįkainojama pramoga ir reta galimybė ištrūkti iš kabineto, įkvėpti gryno oro, pamatyti kaip pasikeitė Vilnius. Skaityti toliau>>
Sausio 13-osios išvakarių pastebėjimai
Įvairios mintys šį šeštadienį nuo pat ryto jaukė protą tol, kol susigulėjo tarsi į vieną. Tik pasižiūrėjusi į 2013 ir 1991 metų kalendorius supratau, kodėl galbūt tai vyksta. Prieš 22 metus sausio 12-oji buvo šeštadienis, šiandien – taip pat. Laiko ženklai savyje nešiojasi tą kažką mistišką, ko mes nepastebime per nenuilstantį bėgimą.
Prieš 22 metus, sausio 12-osios šeštadienį Lietuva buvo įaudrinta. Jau po Spaudos rūmų Vilniuje šturmo ir užėmimo, po dar kitų sovietų kariškių išsišokimų. Jauna, nė metų neturinti valstybė sulaukė ir savo kraujo valandos. Naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją. Skaityti toliau>>
Prieš 22 metus, sausio 12-osios šeštadienį Lietuva buvo įaudrinta. Jau po Spaudos rūmų Vilniuje šturmo ir užėmimo, po dar kitų sovietų kariškių išsišokimų. Jauna, nė metų neturinti valstybė sulaukė ir savo kraujo valandos. Naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją. Skaityti toliau>>
Ko bijo sistema?
Per beveik 23-ejus valstybės nepriklausomybės metus Lietuvoje kai kurie politikai net nepradėjo mokytis to, kas yra vienas svarbesnių demokratijos dalykų – garbingai pralaimėti rinkimus.
Nemokame oriai pasveikinti rinkimų dieną pasitaikiusio stipresnio varžovo, pripažinti, kad buvome silpnesni, prasčiau pasirengę išlaikyti turėtos valdžios vadžias. Nemokėjimu pralaimėti ir nesugebėjimu pripažinti kito pergalę, sėkmingai užkrečiama ir itin jautri, nuvarginta, teisingumo išsiilgusi visuomenė.
Skaityti toliau>>
Nemokame oriai pasveikinti rinkimų dieną pasitaikiusio stipresnio varžovo, pripažinti, kad buvome silpnesni, prasčiau pasirengę išlaikyti turėtos valdžios vadžias. Nemokėjimu pralaimėti ir nesugebėjimu pripažinti kito pergalę, sėkmingai užkrečiama ir itin jautri, nuvarginta, teisingumo išsiilgusi visuomenė.
Skaityti toliau>>
Pedofilijos byla. “Nuoseklūs” L.Stankūnaitės aplinkos parodymai
Vienas dramatiškiausių mano brolio Drąsiaus Kedžio dukrelės gyvenimo įvykių, sunkiai suvokiamas protu, juolab - pateisinamas moralės kategorijomis, buvo Lietuvos žmonėms jau girdėtos mergaitės krikštynos. Apie jas mažametė daug pasakojo, puikiai prisimindama visas detales ir faktus. Tačiau pedofilijos byloje apklausti liudytojai skirtingai pasakoja apie šią dieną. Skaityti toliau>>
Nuosprendis pedofilijos byloje. Ar įtikino?
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Aušros Valinskienės ir Ovidijaus Ramanausko, 2012-11-30 paskelbė išteisinamąjį nuosprendį pedofilijos byloje.
Po ketverius metus vilkinto ikiteisminio tyrimo, po nukentėjusiosios mažametės tėvo, mano brolio Drąsiaus Kedžio nužudymo, po to, kai auka, nepasibaigus pedofilijos bylai, grąžinama į kaltinamojo pedofilija aplinką, manęs jau niekas nestebina.
Nustebino tik teismo nuosprendžio turinys, kuriame analizuojama mano brolio, bet ne kaltinamojo pedofilija A.Ūso kaltė. Nustebino visiškai netirti ir neanalizuoti kaltinamojo aplinkos prieštaringi parodymai, daug kartų cituojamos psichologės Ilonos Čėsnienės, niekada nemačiusios mažametės, išvados. Labiausiai nustebino beveik visą nuosprendžio turinį sudaranti mažametės tėvo darytų vaizdo įrašų analizė ir neva tėvo vaikui daroma įtaiga ir jo mokymas. Skaityti toliau>>
Po ketverius metus vilkinto ikiteisminio tyrimo, po nukentėjusiosios mažametės tėvo, mano brolio Drąsiaus Kedžio nužudymo, po to, kai auka, nepasibaigus pedofilijos bylai, grąžinama į kaltinamojo pedofilija aplinką, manęs jau niekas nestebina.
Nustebino tik teismo nuosprendžio turinys, kuriame analizuojama mano brolio, bet ne kaltinamojo pedofilija A.Ūso kaltė. Nustebino visiškai netirti ir neanalizuoti kaltinamojo aplinkos prieštaringi parodymai, daug kartų cituojamos psichologės Ilonos Čėsnienės, niekada nemačiusios mažametės, išvados. Labiausiai nustebino beveik visą nuosprendžio turinį sudaranti mažametės tėvo darytų vaizdo įrašų analizė ir neva tėvo vaikui daroma įtaiga ir jo mokymas. Skaityti toliau>>
Kodėl Naujamiestis?
Dažnai išgirstu klausimų ar net priekaištų, kodėl pasirinkau balotiruotis į Seimą Vilniaus Naujamiesčio rinkiminėje apygardoje? Girdžiu netgi tai, kad nesibalotiravau Kauno kaimiškoje apygardoje dėl to... kad Garliavoje man grėstų pralaimėjimas.
Prisipažinsiu, kad Naujamiesčio rinkiminę apygardą pasirinkau dėl keleto priežasčių. Visų pirma – norėjau rungtis su viena iš konservatorių partijos lyderių - Irena Degutiene. Manau, kad už dabartinę Lietuvos tragediją – 52 milijardus litų skolos, merdinčią ekonomiką, įsigalėjusią korupciją, teisinį nihilizmą ir masinę gyventojų emigraciją atsakinga ji.
Skaityti toliau>>
Prisipažinsiu, kad Naujamiesčio rinkiminę apygardą pasirinkau dėl keleto priežasčių. Visų pirma – norėjau rungtis su viena iš konservatorių partijos lyderių - Irena Degutiene. Manau, kad už dabartinę Lietuvos tragediją – 52 milijardus litų skolos, merdinčią ekonomiką, įsigalėjusią korupciją, teisinį nihilizmą ir masinę gyventojų emigraciją atsakinga ji.
Skaityti toliau>>
Ar jie dar turi bent kiek sąžinės ?
2012 m. kovo 23 dieną ir gegužės 17 dieną Garliavoje, Klonio gatvėje, antstolės S.Vaicekauskienės vykdytas Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininko V. Kondratjevo 2011 metų gruodžio 16 dienos sprendimas dėl mergaitės perdavimo galutinai patvirtino, kad mes gyvename šalyje, kurios valdžia yra visiškai degradavusi, praradusi bet kokį etikos, moralės supratimą, absoliučiai praradusi sąžinę ir elementarų žmogiškumą.
Įvykius televizorių ekranuose atidžiai stebėjo amo netekusi Lietuva. Tuo metu mano brolio Drąsiaus Kedžio aštuonerių metukų dukrelė, prieš kurią panaudotas brutalus fizinis smurtas, buvo prievarta atplėšta nuo manęs ir klykianti ištempta, jai ant galvos užmetus galimai cheminių medžiagų pripurkštą skudurą, dalyvaujant ir stebint oficialiems asmenims. Mergaitė dar kartą patyrė fizinę ir psichologinę traumą, ir buvo perduota kaltinamojo pedofilija A. Ūso draugei L. Stankūnaitei. Skaityti toliau>>
Įvykius televizorių ekranuose atidžiai stebėjo amo netekusi Lietuva. Tuo metu mano brolio Drąsiaus Kedžio aštuonerių metukų dukrelė, prieš kurią panaudotas brutalus fizinis smurtas, buvo prievarta atplėšta nuo manęs ir klykianti ištempta, jai ant galvos užmetus galimai cheminių medžiagų pripurkštą skudurą, dalyvaujant ir stebint oficialiems asmenims. Mergaitė dar kartą patyrė fizinę ir psichologinę traumą, ir buvo perduota kaltinamojo pedofilija A. Ūso draugei L. Stankūnaitei. Skaityti toliau>>
Teisė rinkti (s). Drąsos keliai
Lietuvių tauta ne kartą savo istorijoje rinkosi Drąsos kelią. Tai 1794, 1831, 1863 metų sukilimai. Lietuviai niekada nenorėjo gyventi priespaudoje. Drąsos kelią žymėjo ir 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas, 1949 metų vasario 16 – osios partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago, Vytauto Gužo-Kardo ir kitų pasirašyta Deklaracija.
Drąsos kelias jungė ir Baltijos kelyje stovėjusius žmones, ir pasirašiusius tautos vienybės aktą 1991 m. sausio 13-ąją. Išsilaisvinimo idėja, gimusi žmonių širdyse ir protuose netruko materializuotis ir svajonės išsipildė – Lietuva tapo nepriklausoma. Skaityti toliau>>
Drąsos kelias jungė ir Baltijos kelyje stovėjusius žmones, ir pasirašiusius tautos vienybės aktą 1991 m. sausio 13-ąją. Išsilaisvinimo idėja, gimusi žmonių širdyse ir protuose netruko materializuotis ir svajonės išsipildė – Lietuva tapo nepriklausoma. Skaityti toliau>>
Šioje šalyje nėra vietos senukams
„Laimingos šeimos panašios vienos į kitą, nelaimingos šeimos - nelaimingos skirtingai“, rašė L. Tolstojus savo romane „Ana Karenina“. Tas pats ir su valstybėmis. Laimingos valstybės – Danija, Švedija, Norvegija, Suomija panašios viena į kitą. Savo turtingumu, pagarba asmeniui, kultūra, pilietiška visuomene. Nelaimingos šalys yra nelaimingos savaip. Tačiau yra vienas bruožas, ypač išskiriantis laimingas valstybes: juose ginami vaikai ir gerbiama senatvė. Lietuvą pagal šį bruožą galima priskirti prie pačių nelaimingiausių šalių. Vaikai čia nėra ginami, o senatvė negerbiama. Vaikai čia išplėšiami iš saugios aplinkos į nežinią, o senukams keliamos pačios absurdiškiausios baudžiamosios bylos. Skaityti toliau>>
Valstybės tikslas
„Valstybės tikslas – individo saugumas“ . Tai dar 1651 metais rašė britų filosofas Thomas Hobbes savo „Leviatane“.
Jeigu valstybė negali užtikrinti savo piliečiui saugumo – teisinio, ekonominio, socialinio, apsaugoti jį nuo išorės karinės grėsmės, ar ji gali iš viso vadintis valstybe ? Skaityti toliau>>
Jeigu valstybė negali užtikrinti savo piliečiui saugumo – teisinio, ekonominio, socialinio, apsaugoti jį nuo išorės karinės grėsmės, ar ji gali iš viso vadintis valstybe ? Skaityti toliau>>
Apie dviveidystę ir infantiliškumą
Filme „Dviveidis“ ( Face off ) su John Travolta ir Nikolas Cage, matėme, kaip veidais ir gyvenimais apsikeičia policininkas ir nusikaltėlis. Mano brolio dukrelės tragedijoje įvyko tas pats – valdžia įvykdė nusikaltimą prieš mažą vaiką ir jį gynusius žmones. Antstolė atsivedė 240 ginkluotų policininkų. Nežinau, kokiomis kulkomis buvo užtaisyti jų pompiniai šautuvai: tikromis ar guminėmis? Kokios granatos pūpsojo jų kišenėse: ašarinių dujų, ar „garsas-šviesa“, kurias naudojo sovietiniai desantininkai 1991 sausio 13-ają ? Skaityti toliau>>
STANKUNAITĖS APETITAS AUGA
Vakar, 2012 m. liepos 24 d., buvo išplatintas pareiškimas, jog L. Stankūnaitė didina reikalavimus Lietuvos Respublikos valstybei Europos Žmogaus Teisių Teisme. Šiuo metu L.Stankūnaitė pageidauja daugiau nei pusės milijono litų iš mūsų valstybės. Skaityti toliau>>
PALIKITE NORS JUOS RAMYBĖJE
2012 m. kovo 23 d. antstolei S. Vaicekauskienei vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo V. Kondratjevo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su L. Stankūnaite, buvo panaudota prievarta prieš mažametę. Per televiziją ir internete viešai paskelbtoje filmuotoje medžiagoje visi galėjo matyti keliasdešimties policininkų žiedu apjuostą kiemą, o namuose - su nebyliu viską stebėjusios antstolės ir aukšto policijos pareigūno pritarimu bei talkinant veidus kaukėmis slepiantiems apsaugininkams – grobiamą, tąsomą, gniaužomą mergaitę. Šiuose vaizduose taip pat matėme apsaugos darbuotojo staigiu koviniu veiksmu partrenktą ant grindų mažametės močiutę. Matėme išdaužytais dantimis, kruvinu veidu močiutės seserį.
Lietuvos Respublikos prokuratūra suskubo tirti situaciją. Natūralu, kad reikia kuo greičiau surasti kaltuosius, atsakyti visuomenei į rūpimus klausimus, įvardyti ir nubausti nusikaltėlius – taip yra visame pasaulyje. Tokia tyrėjų institucijos paskirtis. Tokia teisėsaugos misija.
Skaityti toliau>>
Lietuvos Respublikos prokuratūra suskubo tirti situaciją. Natūralu, kad reikia kuo greičiau surasti kaltuosius, atsakyti visuomenei į rūpimus klausimus, įvardyti ir nubausti nusikaltėlius – taip yra visame pasaulyje. Tokia tyrėjų institucijos paskirtis. Tokia teisėsaugos misija.
Skaityti toliau>>
MERGAITĖS KANČIOS IR „TEISĖTAS“ TEISMO SPRENDIMO VYKDYMAS
Absurdo teatras Lietuvos teismuose tęsiasi. O gal tiksliau - jis įgyja vis bjauresnes grimasas, atidengia vis kraupesnius teisinio nihilizmo, o tiksliau - sąmoningo nusikaltimų dangstymo pavyzdžius. Visa tai stebint, belieka tik darkart konstatuoti jau šimtąkart įvardintą faktą: Lietuvos teisėsauga atsidūrusi klaikioje, tiesiog protu nesuvokiamoje duobėje, kuomet sunku kalbėti ne tik apie elementarų įstatymų paisymą ar profesionalumą, bet apie elementarų žmogiškumą, sąžinę, gėdą. Kaip ir kokiais terminais galima pavadinti reiškinį, kuomet sąmoningai ir tiesiog ciniškai teismo procese ignoruojami tiesą liudijantys faktiniai įrodymai, filmuota medžiaga bei profesionalių specialistų pateikti medicininiai dokumentai? Kaip įvardyti veiksmą, kai teisėjas, žinantis įstatymus ir akivaizdžiai matantis objektyvius duomenis, t.y. viena, savo nutartyje rašo visai kita? Ar tai - ne nusikalstama ir iki protu nesuvokiamų kraštutinumų ciniška teisėjo veika valstybės vardu, kuri negali būti nevertinama aukščiausių šalies teisinių instancijų, o pirmiausia - Gintaro Kryževičiaus, kaip vieno iš atsakingiausių už tiesos saugojimą ir gynimą Lietuvos Respublikoje? Kiek laiko dar mūsų šalyje bus viešai demonstruojamas siaubingas teisinis cinizmas, nesiskaitymas su tiesa ir manipuliatyvus savo pareigų atlikimas, kai įstatymo instrumento galia viešai išteisinami kaltieji, tokiu būdu ne įteisinant tiesą ir Konstituciją, bet verčiant mūsų valstybę teisėsaugos kloaka?!!! Skaityti toliau>>
STANKŪNAITEI SUMOKĖJO VISUOMENĖ
Šiaulių apygardos teismo teisėjai D.Matiukienei 2012 m. birželio 8 d. paskelbus nutartį, kuria palikta nepakeista Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo V.Kondratjevo 2012 m. kovo 29 d. nutartis sumokėti Stankūnaitei beveik 30 000 litų ir į šį teismų reikalavimą atsiliepus geranoriškiems man padėti trokštantiems Lietuvos žmonėms, žiniasklaidoje ir tarp teisininkų pasklido akivaizdus pyktis ir nerimas – kaip gali teisėja gauti piniginę paramą iš visuomenės.
Skaityti toliau>>
Skaityti toliau>>
Uždrausti pasimatymai
Šiandien, 2012 m. birželio 17 d., sukanka lygiai mėnuo, kai mano brolio Drąsiaus Kedžio mažametė dukrelė buvo prievarta atplėšta nuo manęs ir klykianti ištempta, jai ant galvos užmetus galimai cheminių medžiagų pripurkštą raudoną skudurą, kurį atsinešusios moterys, lydėjusios anstolę S. Vaicekauskienę, mūvėjo guminėmis pirštinėmis, kad nuo chemikalų nesusižalotų rankų.
Lygiai mėnuo, kai galutinai tapo aišku, kad mes gyvename šalyje, kurios valdžia yra visiškai degradavusi, praradusi bet kokį etikos, moralės supratimą, absoliučiai praradusi sąžinę ir elementarų žmogiškumą. Skaityti toliau>>
Lygiai mėnuo, kai galutinai tapo aišku, kad mes gyvename šalyje, kurios valdžia yra visiškai degradavusi, praradusi bet kokį etikos, moralės supratimą, absoliučiai praradusi sąžinę ir elementarų žmogiškumą. Skaityti toliau>>
Mieli Lietuvos žmonės,
Visi jau ketverius metus stebite niekaip nepasibaigiantį pedofilijos bylos procesą. Jame tiek daug visko buvo, kad net aprėpti sunku: šimtai brolio ir mano laiškų Seimo nariams, šimtai kreipimųsi atsakingoms institucijoms, daugybė teisminių apklausų ir liudijimų, pedofilijos bylos faktus atskleidžianti naktimis rašyta mano knyga. Pabaigos ir pozityvaus rezultato nematyti. Kol kas vienintelis akivaizdus, visiems matomas faktas – visos valstybės galia saugoma kaltinamojo pedofilija A. Ūso draugė L. Stankūnaitė, kuriai pagal galutinę ir neskundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2009-10-06 nutartį turėjo būti spręsta dėl įtarimų pareiškimo, brutalia jėga iš namų išplėšta pedofilijos auka – mažametė mergytė, kovojusi iš paskutiniųjų, atėjūnų prašiusi ir maldavusi pasitraukti, septynis kartus garsiausiu balsu išrėkusi, jog nenorinti gyventi su biologine. Taip ir neišgirsta. Neišklausyta. Paniekinta. Sudaiktinta. Paversta auka dar vienąkart. Lietuvos valstybės vardu. Skaityti toliau>>
Tinklalapis neringavenckiene.lt
Mieli Lietuvos žmonės !
Šis tinklalapis 2012 m. gegužės 23 d. startuoja susidarius išskirtinėms gyvenimo aplinkybėms: įsigalėjus kraštutiniam teisiniam nihilizmui, žmogaus teisių ir laisvių pamynimui, laisvo, demokratiško žodžio cenzūrai. Šiandieninė žiniasklaida, spauda ir televizija tautai perteikia tik dalelę tiesos apie tai, kas iš tiesų vyksta mūsų valstybės gyvenime. Skaityti toliau>>
Šis tinklalapis 2012 m. gegužės 23 d. startuoja susidarius išskirtinėms gyvenimo aplinkybėms: įsigalėjus kraštutiniam teisiniam nihilizmui, žmogaus teisių ir laisvių pamynimui, laisvo, demokratiško žodžio cenzūrai. Šiandieninė žiniasklaida, spauda ir televizija tautai perteikia tik dalelę tiesos apie tai, kas iš tiesų vyksta mūsų valstybės gyvenime. Skaityti toliau>>
EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMAS IR STANKŪNAITĖ
Teisminiai procesai dėl mano brolio a.a. Drąsiaus Kedžio dukrelės gyvenamosios vietos problemų persikėlė į Strasbūrą. Ką lems šie institucijų sprendimai: tiesą ar dar vieną manipuliaciją tiesa? Žingsnį link demokratinių žmogaus teisių grindimo ar dar vieną korumpuotų asmenų prasismelkimą į struktūras, kurios savo veiklą siekia remti europietiška teisine praktika? Tai bus sąžiningų Lietuvos pareigūnų veiksmai, pagrįsti morale ir etika ar bandymas visomis priemonėmis darkart įteisinti neteisingumą, sutelkus visas pajėgas, visas galias, ryšius ir priemones? Girdint kai kuriuos dalykus, jau dabar kyla pagrįstų abejonių. Skaityti toliau>>
NUŽMOGĖJIMAS
Tai, kas įvyko Klonio gatvėje, Garliavoje, 2012 m. gegužės 17 d., kai mano brolio Drąsiaus Kedžio mažametė dukrelė buvo prievarta atplėšta nuo manęs ir klykianti ištempta, jai ant galvos užmetus galimai cheminių medžiagų pripurkštą skudurą, galutinai patvirtino, kad mes gyvename šalyje, kurios valdžia yra visiškai degradavusi, praradusi bet kokį etikos, moralės supratimą, absoliučiai praradusi sąžinę ir elementarų žmogiškumą. Tai patvirtino faktą, kad Lietuvos Respublikos valdžios postuose sėdi žmonės, kurie nebegina ir neatstovauja bendražmogiškų vertybių. Ką jau bekalbėti apie tautines, patriotines, kurių samprata šių žmonių sąmonėje jau seniai visiškai išblankusi. Skaityti toliau>>
PRIVILEGIJUOTIEJI
2012 m. kovo 23 d. antstolei S. Vaicekauskienei vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo V. Kondratjevo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su L. Stankūnaite, buvo panaudota prievarta prieš mažametę. Per televiziją ir internete viešai paskelbtoje filmuotoje medžiagoje visi galėjo matyti keliasdešimties policininkų žiedu apjuostą kiemą, o namuose - su nebyliu viską stebėjusios antstolės ir aukšto policijos pareigūno pritarimu bei talkinant veidus kaukėmis slepiantiems policijos apsaugininkams – grobiamą, tąsomą, gniaužomą mergaitę. Skaityti toliau>>
Nukentėjusios mažametės atstovavimas pedofilijos byloje
Pedofilijos byla, kurios viešą procesą šiuo metu akylai stebi visa Lietuva, vos prasidėjusi nestokoja kvestionuotinų momentų. Vienas iš tokių klausimų – nukentėjusios mažametės atstovavimas šiame teisminiame procese. Skaityti toliau>>
Tikri ir tariami vaikystės saugotojai
Perskaičiusi portale ,,Delfis” Lietuvos Respublikos teisingumo ministro R. Šimašiaus atsiliepimą apie mano globojamos mergaitės gyvenimo aplinkybes, netekau žado. Nebūčiau nustebusi, jei teiginiai, kuriuos perskaičiau, būtų ištarti suinteresuoto ar įklimpusio į pedofilijos skandalą asmens, bet tik ne aukščiausius teisingumo vykdymo svertus ir įrankius valstybėje savo rankose laikančio asmens, kuriam patikėta būti tiesos ir teisingumo sargu, didžiausiu teisingumo įtvirtinimo bei moraliniu autoritetu.
Skaityti toliau>>
Skaityti toliau>>
Neringos Venckienės pareiškimas spaudai
Akivaizdu, kad šiandieninės Lietuvos teisinė sistema išgyvena siaubingą krizę.
Mano brolis, sužinojęs apie dukters seksualinį išnaudojimą, parašė daugiau kaip 200 prašymų teisėsaugos institucijoms, bet užuot sulaukęs deramo teisėtvarkos dėmesio, kuris neabejotinai būtų parodytas besikreipusiajam bet kurioje demokratinėje pasaulio valstybėje, buvo rastas negyvas pamario pašlaitėje. Skaityti toliau>>
Mano brolis, sužinojęs apie dukters seksualinį išnaudojimą, parašė daugiau kaip 200 prašymų teisėsaugos institucijoms, bet užuot sulaukęs deramo teisėtvarkos dėmesio, kuris neabejotinai būtų parodytas besikreipusiajam bet kurioje demokratinėje pasaulio valstybėje, buvo rastas negyvas pamario pašlaitėje. Skaityti toliau>>
Valstybė, garantuojanti vaikui nesibaigiantį košmarą
Liūdnai pagarsėjusio Kėdainių apylinkės teismo pirmininko V. Kondratjevo nutartyje buvo teigiama, jog vykdant teismo sprendimą, prievarta prieš mažametį asmenį negalima. Tokią nuostatą ne kartą yra pabrėžusi ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nepaisant to, kovo 23-iąją antstolei S. Vaicekauskienei atėjus į mano tėvų namus įvykdyti šią nutartį ir paimti mergaitės, prievarta prieš ją buvo pavartota – televizijos ir interneto viešai paskelbtuose filmuotoje medžiagoje visi galėjo matyti keliasdešimties policininkų žiedu apjuostą kiemą, o namuose, su nebyliu viską stebėjusios antstolės ir aukšto policijos pareigūno pritarimu bei talkinant atgrasiems, juodai vilkintiems ir veidus kaukėmis slepiantiems policijos apsaugininkams – grobiamą, tąsomą, gniaužomą mergaitę.
Skaityti toliau>>
Skaityti toliau>>
Maža mergaitė prieš valstybės vardu veikiančias „šlykštynes“
Tai, kas vyko praėjusį penktadienį, 2012 metų kovo 23-iąją, Garliavoje, Klonio gatvėje, antstolei S.Vaicekauskienei vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininko V.Kondratjevo 2011 metų gruodžio 16 dienos sprendimą, yra protu nesuvokiama.
Skaityti toliau>>
Skaityti toliau>>
Melo kojos trumpos
Akivaizdu, kad Kauno pedofilijos istorija, jos netyrimas – viena gėdingiausių XXI-ojo amžiaus Lietuvoje. Tiesiog akis badantis sąmoningas teisėsaugos institucijų užsisklendimas nuo tikrosios tiesos, žlugdomos bet kokios pastangos priartėti prie jos, įvairių mitų, siekiant realius faktus apgaubti prieblandų šydais, nukreipti žvilgsnį kita kryptimi, kūrimas šioje istorijoje tapo beveik norma. Turbūt jokia kita istorija Lietuvoje nebuvo tiek apgaubta melo ir netiesos, sklindančios iš valstybinių institucijų, kiek ši, ir melas šioje istorijoje beveik tapo norma – ne tik akivaizdžiai nutylint įvykius, faktus, detales, bet ir virtuoziškai žaidžiant įprastinių sąvokų turiniais ir reikšmėmis. Skaityti toliau>>
Nepagarba teismui
Utenos rajono apylinkės teismo pirmininkė Laima Dumskienė 2012 m. kovo 20 d. skelbs nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje Drąsiaus Kedžio Mama, pripažintos nukentėjusiąja pedofilijos byloje mažametės Močiutė Laimutė Kedienė kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį, t.y. dėl nepagarbos teismui. Dėl nepagarbos Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų Vytauto Krikščiūno, Daivos Gadliauskienės ir Ritos Bilevičienės priimtai neteisėtai nutarčiai nutraukti kaltinamojo pedofilija Andriaus Ūso, pripažintos nukentėjusiąja pedofilijos byloje mažametės motinos L. Stankūnaitės draugo, patarėjo, konsultanto, baudžiamąją bylą. Skaityti toliau>>
Atvirkščias teisingumas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 2012 m. vasario 13 d. kaltinamojo pedofilija Andriaus Ūso baudžiamosios bylos nagrinėjimas prokuroro Egidijaus Motiejūno prašymu buvo atidėtas, kol bus sulaukta Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Vitalijaus Kondratjevo 2011-12-16 sprendimo patikrinimo apeliacine tvarka civilinėje byloje dėl L. Stankūnaitės motinos valdžios apribojimo ir vaiko, pripažinto nukentėjusiuoju pedofilijos byloje, gyvenamosios vietos nustatymo. Skaityti toliau>>
Neringos Venckienės pareiškimas spaudai
Kadangi šiuo metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus pasisakymai apie mano neva būtiną pasitraukimą iš teisėjos pareigų, viešai noriu pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Skaityti toliau>>
Kurio iš mūsų gyvenimas yra prasmingesnis?
Girdėjau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus žodžius: „Manau, kad ji (Neringa Venckienė) negali dirbti teisėja“. Dėl ko negali ? Ar ne dėl to, kad jos, teisėjos, brolio mažametę dukrelę seksualiai išnaudojo iškrypėliai? Ar ne dėl to, kad jos, teisėjos, brolis Drąsius Kedys ieškojo teisybės ir siekė, kad vaiką nuskriaudę siaubingi nusikaltėliai būtų nubausti? Skaityti toliau>>
ANAPUS PROTO
Paskutiniųjų dienų įvykiai, kai į Lietuvos „patikimiausią“ žurnalistą Virginijų Gaivenį kreipėsi „slaptasis policijos informatorius“, žinojęs apie mano brolio rengiamus žudymus, o po žudynių bendravęs su juo Ispanijoje ir Lietuvoje, kiekvienam giliai ir savarankiškai mąstančiam žmogui jau darosi nesuvokiami. Skaityti toliau>>
Tokio melo Lietuvoje būti daugiau nebegali
Šiuos žodžius ištariau prieš metus, duodama interviu vienam laikraščiui po to, kai prie Kauno marių buvo netikėtai surastas žiauriai nužudyto mano brolio Drąsiaus Kedžio kūnas. Kruvinas, sudaužytas žmogus, nusėtas mėlynėmis, žaizdomis. Nors nužudymo faktas buvo akivaizdus, oficialiai buvo pranešta, kad jis ,,užspringęs skrandžio turiniu“. Skaityti toliau>>
