Neringa Venckienė
  • Pagrindinis
  • Naujienos
  • MEDIA
  • FOTO
  • VIDEO
  • Bylos
  • Neringos Knygos
  • Neringos Straipsniai
  • Laiškai Neringai
  • Liudijimai
  • Diskusijos
  • Užsienio lietuviai
  • Kreipimaisi
  • Telefone
  • Klonis iki 2012-05-17
  • Klonis 2012-05-17
  • Drąsiaus laidotuvės
  • Lietuvos teisėsauga
  • Seimas ir Vyriausybė
  • Žiniasklaida: melas, šmeižtas, propaganda
  • Neringa Venckienė Seime
  • Drąsos Kelias
  • Pedofilijos bylos Lietuvoje
  • Pedofilijos bylos užsienyje
  • Kontaktai
Neringa.Venckiene@gmail.com

Z.Vaišvila apie "drąsos kelias" atstovę VRK Ireną Malinauskienę

1/14/2014

0 Comments

 

Z.Vaišvila: Daugiadienės lenktynės dėl referendumo tęsiasi 

Picture
Po sausio 14-os dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdžio, kuriame toliau buvo svarstomas Lietuvos piliečių pasisakančių už referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams parašų likimas, Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbasi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru talkinančiu referendumo „Tautos valia“ iniciatyvinei grupei  Zigmu Vaišvila.

Jonas Vaiškūnas: Formaliai referendumo paskelbimo iniciatyvos 10 481 tikslinamųjų įrašų trūkumų šalinimas vyksta nuo sausio 6 d., tačiau sausio 7 d. VRK referendumo iniciatyvinei grupei (RIG) perdavė tik 4 114 tokių įrašų. Sausio 14 d. VRK posėdyje vėl svarstyti referendumo klausimai – kaip sekėsi?

Zigmas Vaišvila: Savotiškai. Visų pirma svarstyta 7 VRK narių (V. Benkunsko, V. Kastanausko, L. Klapavščiuk, S. Misevičienės, J. Udrio, V. Urban ir Ž. Verbylaitės) siūlymas dėl 5114 įrašų („Gyvenamoji vieta nenurodyta ar netinkamai nurodyta“), kuriuos pagal 2013-12-14 VRK sprendimą dar sausio 6 d. VRK turėjo perduoti RIG ir kuriuos Z. Vaigauskas po jų sutikrinimo su gyventojų registro duomenimis buvo viešai paskelbęs, kad grupė siūlo pripažinti tinkamais, t.y. įrašų perskaitymo (ir RIG, ir VRK) bei sutikrinimo su registro duomenimis būdu buvo nustatyta, kad jų trūkumai pripažintini pašalintais.

Tai gi jūs senai viešai aiškinote, kad sutikrinus tokius duomenis su registro duomenimis, įrašų trūkumai automatiškai pasišalins, jei juose įrašyti teisingi duomenys?

Taip, reikėjo tik noro tai padaryti. Tačiau praėjusį savaitgalį susirinkusi dalis VRK narių peržiūrėjo bylas ir pasiūlė pripažinti tinkamais trūkumų pašalinimą tik 2865 įrašams, o 2249 jų perduoti RIG trūkumams šalinti. Į kitų VRK narių klausimus ši grupė nepaaiškino vieningo metodikos ar kitokio pagrindimo, kodėl toks skirtingas šių į dvi grupes padalintų 5114 įrašų likimas. Spręsta balsavimu, dauguma pasisakė už tokį sprendimą.

O kur dingo likę įrašai, kurių bendras taisytinas skaičius pagal 2013-12-14 VRK sprendimą viso 10481 įrašų turėjo būti perduota RIG neesminių trūkumų šalinimui?

R. Stabingio vadovaujama darbo grupė pateikė informaciją dėl likusių įrašų (929 pasirašytų už neįgalų asmenį, 129 pasirašytų nepilnamečių ir 33 neidentifikuotus pagal požymį, kad pasirašė miręs asmuo). Iš įrašų, pasirašytų už neįgalų asmenį, tik 85 įskaityti kaip tinkami, 282 ar 285 palikti neesminiams trūkumams šalinti, o net 638 įrašai išmesti iš sąrašo dėl neesminių trūkumų šalinimo). Atsiprašau, jei galiu dėl kelto įrašų, gal kokiais trimis vienetais suklaidinti Jus, nes posėdžio metu diskutuojant skaičiai truputį buvo koreguoti – duomenis apie abiejų VRK darbo grupių siūlymus VRK pateikė tik RIG koordinatoriams ir tik prieš pat posėdį.

Tai VRK „nudaigojo“ dar dalį įrašų. Ar spės RIG iki sausio 21 d. dar kartą faktiškai važiuoti į tas pačias vietoves?

Dėl to, kad antroji ir trečioji įrašų porcijos jų trūkumų šalinimui tikėtina bus perduotos ryt, todėl nustatytas kitas terminas šio triūso baigimui – sausio 29 d. Tačiau be galutinės šio VRK sprendimo redakcijos negaliu atsakyti net į tai, ar šis terminas pratęstas visiems perduotiems trūkumų šalinimui įrašams pateikti VRK, ar pirmąją dalį reikės grąžinti anksčiau.

Kodėl atsiranda tokie neaiškumai?

Visi jau suvokė, kad klausimas tikrai sudėtingas ir kad įstatymo leidėjas tikrai nebuvo numatęs, jog gali būti surinka virš 300 000 įrašų. VRK narys J. Žilinskas išsitarė, kad būtų buvę gerai, jog viską būtų dariusi VRK, o ne pasinaudojusi RIG atstovų triūsu. Beje, atkreiptinas šiurkštus teisinis anachronizmas VRK darbe, nes ji pagal savo pačios pasitvirtintą reglamentą, kurio kažkada niekas nustatytais terminais po jo priėmimo neskundė, pagal kurį VRK po sprendimo priėmimo turi teisę redaguoti priimtą sprendimą pagal gautus pasiūlymus ir pastabas! Tokio teisinio absurdo Lietuvos norminiuose aktuose dar neteko matyti – VRK posėdyje nusprendžia, o po to neaišku kas šį sprendimą „teisėtai“ gali koreguoti!

Ar svarstytas klausimas dėl įrašų, kuriuos VRK nustatytu laiku gavo registruotomis siuntomis?

Posėdyje dėl RIG užliūliavimo vėl RIG atstovavo ne advokatas, o koordinatoriai Pranciškus Šiužas ir Rita Jusienė. Tiesa, leista keletu klausimų pasisakyti dar dviems RIG nariams Juliui Pankai ir Romui Kauliniui. Tačiau koordinatoriai užsispyrusiai klausimą dėl tokiu būdu VRK pateiktų įrašų „užmiršta“. Turėtų rūpėti bendras klausimas ir atsakomybė dėl visų parašų rinkimo, o ne tai kas pasiūlė tokiu būdu gelbėti surinktus parašus, kuriuos per RIG pateikti VRK jau nebebuvo laiko. VRK taip pat šio RIG raštu pateikto klausimo svarstyti nepasisiūlė.

Ar dar kokių nors naujienų sulaukėme šiame VRK posėdyje?

Sulaukėme gražaus ir tikrai sveikintino VRK narės Irenos Malinauskienės pasiūlymo dėl dalies įrašų, VRK atmestų remiantis rašysenos ekspertų „išvadomis“ – tokių buvo apie 5000 – pripažinimo tinkamais, nes tie patys ekspertai patvirtino raštu, kad absoliuti dauguma šių įrašų įrašyti šeimos aplinkoje, t.y. po vieną šių įrašų grupių – šeimyninių grupių – įrašą privalu pripažinti tinkamais, jei viskas tvarkoje su įrašų duomenimis. Ar bent jau perduoti RIG neesminiams trūkumams šalinti. Akivaizdu, kad VRK dėl šios įrašų grupės „suklydo“ – 2013-12-14 d. sprendimu VRK visus juos atmetė tuo pretekstu, kad tariamai tai yra to paties asmens du kartus pasirašyta. Tai pati akivaizdžiausiai neteisėta šio sprendimo dalis. Tikėsimės kitame posėdyje VRK nepersigalvos. Tačiau šios dienos posėdyje po pakartotinio šio klausimo priminimo pirmininkas Z. Vaigauskas atidėjo jį kitam posėdžiui, argumentuodamas, kad nepateikta raštu ir nėra tikslaus skaičiaus. Tačiau pasiekta tai, kad Z. Vaigauskas įpareigojo I. Malinauskienę paruošti šiuos duomenis ir pateikti kitam VRK posėdžiui. Tai yra labai svarbus rezultatas.

Ar šiuos sprendimus RIG skųs teismui?

Manau, kad būtina, nes reikia kovoti visais organizaciniais ir teisiniais būdais dėl kiekvienos įrašų grupės ir kiekvieno įrašo. Šį kartą ir koordinatorius P. Šliužas padvejojęs sutiko su šiuo siūlymu. Tikėsimės, nepersigalvos. Labai svarbu suvokti, kad ginčo sprendimas teisme yra toks pat civilizuotas ir teisėtas būdas spręsti ginčus. Vien emocijos nepadės tai išspręsti. Buvusieji FNTT vadovai vadovavosi ne emocijomis, o racionaliais veiksmais, todėl ir pasiekė drauge su visuomenės įtaka šiems sprendimams šaunius rezultatus.

Tikėsimės. Ačiū už pokalbį.

alkas.lt

0 Comments

Algirdas Patackas. Sausio 13-oji

1/14/2014

0 Comments

 
Picture
Kas mes būtume be Sausio 13-sios? Beveidė minia, klajojanti supermarketų dykvietėm, išplėstais vyzdžiais, reginčiais vien savojo ego sukurtus miražus… Kas mes būtume be Kražių skerdynių, 1941-ųjų sukilimo, Romo Kalantos? Žmonių sambūris, uždarytas gimties ir mirties spąstuose, medituojantis vien haliucinuojančią gerovės vaivorykštę... Be Tėvynės, be tėviškės, be namų slenksčio…

Kas mes būtume be jų, beveik bevardžių kraujo lašo, pakrikštijusio mūsų sielas amžinam buvimui – prieš mane ir po manęs… Kokia trumpa mūsų atmintis – ar galime greitosiomis pasakyti nors vieną vardą ar pavardę žuvusio Kražiuose, sukilimuose ar pagaliau tą netolimąją Sausio 13-ją? Greitosiomis pasakyti, įvardyti?

Kas mes būtume be jų, reikliai ir rūsčiai žvelgiančių į mus iš anapus – ar dar nepavirtote Sausio 16-osios minia, daužiusia ne tik langus, bet ir jų sielas, ir mūsų širdis. Sausio 13- ji ir Sausio16-ji – tik trys dienos, bet tarp jų prarajá...

Kas mes būtume be kaltės jausmo prieš juos, išpirkusius mūsų dabartinį buvimą – skolon, jų gyvybės ir aukos sąskaita. Kaltės jausmo – kad ne tu jų vietoje, kad tebesi, kad tuščiai bėga tavo dienos, už kurias sumokėjo jie.

Kas mes būtume be pavydo, – kad jie jau ten, Amžinybėje, o tu dar čia, paskendęs profaniškoje pilkųjų savo dienų tėkmėje, o akistatos su Raktininku – neišvengt…

Kas mes būtume be jų globos iš ten, iš aukščiau, jų visa apimančios, atlaidžios ir supratingos meilės mums, žemės kurmiams, įsiraususiems į savo suplėkusio gyvenimo urvelius?

Kas mes būtume be jų vėlių nešamos vėliavos – geltonõs, žalios gyvybės ir raudono kraujo spalvų? Be šitos iš istorijos glūdumų išnyrančios ir miglotos ateities ūkuose ištirpstančios vėlių procesijos – kas mes būtume?               


Ir ar būtume išvis?

* * *O dabar keletas žodžių apie kiekvieną iš jų:

                                       kaip sutraiškytom kojelėm pas Dievulį tu nueisi
                                       pas senelį į dausas aukštąsias kas nuneš?...

                                       —————————————————————————-

                                       motinyte, nesirūpink, pagijau aš, užmiršau aš leteną to tanko baisią
                                       cherubinų nešama dabar linksmai keliauju aš...

                                                   (Bernardas Brazdžionis, „Aukos lelija“)

Loreta ASANAVIČIŪTĖ, 24-erių. Dvylikos brolių, išskridusių sakalais į dausas, seselė. Televizija rodė ir rodė nekaltą nuogą mergaitės kūną, pervažiuotą tanko vikšrų. Jos draugė, irgi Loreta, taip pat buvo paglemžta vikšrų, bet liko gyva. Loreta – tamsiaplaukė, juodomis kaip juodosios nakties žvaigždės akimis, kiek įkypomis – jos tėvas buvo iš totorių. Olandų skulptorius Boetes‘as sukūrė Indijoje jos paminklą iš granito. Deja, po vikšrais buvo ne šis granitas…

Virginijus DRUSKIS, 22-ejų. Po sovietinės armijos mokėsi KTU. Vedė tik prieš metus. Pamatęs, kas vyksta, pasakė – „nesiduosiu žeminamas…“ Ką jis norėjo tuo pasakyti, dabar nebesužinosime…Nors buvo įvaldęs Rytų kovos menus, jų dvasią, krito pirmasis – kulka buvo greitesnė...

Darius GERBUTAVIČIUS. Rokeris. Pats jauniausias iš sakalų – dar neturėjo nei 18-kos. Keturios kulkos pataikė į kojas, penktoji buvo paskutinė. Tėvas per laidotuves pasakė: „Ačiū Dievui, gulės savo žemėje, ne afganistanuose…“ .Buvo vienintelis vaikas šeimoje.

Rolandas JANKAUSKAS, 22-ejų. Aukštas, stiprus. Iš KTU buvo paimtas tarnauti laivyne. Grįžęs, už poros mėnesių žuvo po ratais šarvuočio, kurį vairavo tie , su kuriais kartu tarnavo. Kilęs iš inteligentiškos šeimos. Tėvas, chorvedys, po sūnaus žūties parašys jam skirtą muzikinį kūrinį.

Rimantas JUKNEVIČIUS, 25-rių, marijampolietis. Mėgo klasikinę muziką, už užsidirbtas lėšas pirkosi aparatūrą. Senelis, 1945m. jėga paimtas į Raudonąją armiją, nuo vokiečių kulkos žuvo Berlyne. Anūkas nuo ruso kulkos žuvo Vilniuje. Už ką jis žuvo? Už tai, kad lietuviai, jei ir žūtų, tai už Lietuvą.

Alvydas KANAPINSKAS, 39-erių. Irgi atitarnavęs SA. Žuvo ne prie TV bokšto, kaip jo bendražygiai, bet Konarskio gatvėj, prie Radijo ir televizijos pastato – dabar ten mažas Kryžių kalnelis. Žmona pasakoja, kad jų šeimos laikrodis sustojo šeštą valandą ryto – kai krūtinėje amžiams įstrigusi kulką atėmė jos vyrui gyvybę, o jų šeimai – paprastos, žmogiškos laimės galimybę...

Algimantas Petras KAVOLIUKAS, 52-ejų, pardavėjas iš Karoliniškių. Sausio 13-ąją, vidurdienį, sūnus Gintaras grįžo atostogų iš sovietinės armijos ir taksi iš geležinkelio stoties atskubėjo namo. Duris atidarė juodai apsirengusi motina. Tėvą prieš keliolika valandų buvo pakirtusi kulka.

Vidas MACIULEVIČIUS, 25-erių. Nušautas į nugarą. Liko dvejų metukų sūnelis Simukas.

Titas MASIULIS, 29-erių. Vienintelis kaunietis. Tarnavo laivyne. Sąjūdininkas, atsisakė sovietinės pilietybės. Liko trys seserys. „Gulėjo karste gražus kaip karalaitis…“ – motinos žodžiai.

Alvydas MATULKA, 35-erių, iš tremtinių šeimos. Atvykęs iš Rokiškio, išklausė Katedroje mišias ir nuėjo prie Aukščiausiosios Tarybos. Tolumoje – bet atrodė čia pat – pasigirdo tankų šūviai. „Jie šaudo į žmones ?!“ – lyg paklausė, lyg apstulbo, pasakoja giminaitė. Ir susmuko ant žemės – plyšo širdis. Jaunam, sveikam, niekad nesirgusiam…         

Apolinaras POVILAITIS, 54-erių, vyriausias amžiumi, kilęs iš Vinco Kudirkos giminės. Šaltkalvis, turėjo auksines rankas. Jau buvo susidūręs su sovietų desantininkais, muštas Katedros aikštėj, per „bananų balių“. Šį kartą buvo ne bananas, bet kulka…

Ignas ŠIMULIONIS, 17-kos, moksleivis dvyliktokas iš Vilniaus. Iš nespalvotos nuotraukos žvelgia vaikinukas labai lietuvišku veidu – tikriausiai šviesiaplaukis, tikriausiai strazdanotas… „Geležinio vilko“ kuopos šaulys – tai skamba. Tačiau šįkart jaunajam šauliui neteko iššauti – jį patį priešo kulka pasirinko taikiniu…

Vytautas VAITKUS, 48-erių, kuklus ir darbštus žemaitis nuo Šilalės. Nušautas tiesiai į širdį.

Vytautas KONCEVIČIUS, 50-ies. Aukštos kvalifikacijos darbininkas. Jaunystė praėjo Sibire, ten žuvo tėvas, kapas nežinomas. Šešerių metų broliukui motina pati savo rankomis iškasė duobę. Mirė nuo žaizdų ilgai ir sunkiai, visą mėnesį, kartu su juo kasdien mirdavome ir mes…

* * *DULCE ET DECORUM EST PRO PATRIA MORI – kilnu ir garbinga už Tėvynę mirti. Tačiau pati mirtis atrodo kitaip:

„...padaryti šie kūno sužalojimai: muštinės, traiškytos žaizdos kakle, pakaušyje, apatinėje lūpoje, su aplinkinėmis kraujosruvomis. Kaukolės skliauto, pamato ir veidinės dalies kaulų lūžimai, galvos smegenų suspaudimas su kraujosruvomis, daugybiniai krūtinės, nugaros, liemens, žastų, alkūnės nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, dešinės menties, dešinio raktikaulio, dalies šonkaulių lūžimai, diafragmos, abiejų plaučių plyšimai, masyvi dešinės pusės pilvaplėvės kraujosruva, blužnies ir kepenų plyšimai…“ (iš medicininio dokumento).

Taip atrodo mirtis realybėje. Kitaip ji atrodo paminkluose. Ar mokame juos statyti? Ar mokame išlaikyti atminimą tų, kurie mokėjo už mus numirti. Mirti mes mokame, bet po to… Dar nepastatėme deramo paminklo PARTIZANUI, o jau pasigirsta raginimai statyti paminklą kolaborantui…

Štai šiandien jie čia, šitoje erdvėje, kartu su mumis. Jauna, nekalta mergaitė ir dvylika vyrų, daugiausia jaunų, nuo moksleivio iki penkiasdešimtmečio. Visi jie, išskyrus moksleivius, buvo paimti tarnauti į priešo-okupanto kariuomenę, kuri juos ir nužudė. Dauguma jų – tremtiniai ar iš tremtinių šeimos, likę gyvi po sibirų, bet tų pačių blogio demonų pasivyti tada, kai jau , atrodo, buvo paprastos žmonių laimės galimybė. Visi jie – iš pačių tautos gelmių, liaudies, eilinių žmonių, nei vienos garsenybės arba, kaip dabar sakoma, elito. Ir visi Jie – jau amžini, amžiams mūsų, mūsų tautos atminty, ir liks ten, kol bus gyva tauta, ir pirmas požymis, kad tautos nebelieka, bus tas, kada jos atmintyje pradės nebelikti jų atminimo. Kartais išgirsti, o ypač iš tų, kurie išvažiuoja – kas ta tauta, kur ji, kas ją matė, ar tai ne išsigalvojimas, mokslinčių vaizduotės peršamas miražas?.. Atsakymas būtų – pažvelkite į šias nuotraukas, pažvelkite į jų palikuonis.. Štai ji, tauta! Jie, kurie sėdi čia, salėje, ir tie, kurie žvelgia į jus, į jūsų sielas iš aukštybių, jie ir yra tauta, jie ir yra įrodymas, kad tauta yra išties, õvyje, o ne kieno nors vaizduotėje…

0 Comments

    Media:

    All
    2010.01.14
    2010.01.15
    2010.01.19
    2010.04.21
    2010.11.03
    2011.02.15
    2012.05.29
    2012.09.23
    2012.10.06
    2012.10.27
    2012.12.04
    2013.04.18
    2013.07.28
    2013.08.01
    2013.08.27
    2013.08.30
    2013.09.07
    2013.09.18
    2013.09.19
    2013.09.27
    2013.09.30
    2013.10.01
    2013.10.02
    2013.10.03
    2013.10.04
    2013.10.06
    2013.10.07
    2013.10.08
    2013.10.09
    2013.10.16
    2013.10.17
    2013.10.20
    2013.10.21
    2013.10.22
    2013.10.24
    2013.10.25
    2013.11.03
    2013.11.05
    2013.11.06
    2013.11.07
    2013.11.08
    2013.11.09
    2013.11.10
    2013.11.11
    2013.11.12
    2013.11.13
    2013.11.14
    2013.11.16
    2013.11.17
    2013.11.19
    2013.11.20
    2013.11.22
    2013.11.25
    2013.11.26
    2013.11.28
    2013.11.29
    2013.11.30
    2013.12.02
    2013.12.03
    2013.12.04
    2013.12.05
    2013.12.10
    2013.12.11
    2013.12.12
    2013.12.14
    2013.12.16
    2013.12.18
    2013.12.19
    2014.01.12
    2014.01.14
    2014.01.17
    2014.01.20
    2014.01.26
    2014.01.27
    2014.01.28
    2014.02.01
    2014.02.03
    2014.02.04
    2014.02.06
    2014.02.10
    2014.02.11
    2014.02.12
    2014.02.16
    2014.02.18
    2014.02.22
    2014.02.23
    2014.02.25
    2014.02.27
    2014.03.02
    2014.03.03
    2014.03.06
    2014.03.13
    2014.03.21
    2014.03.22
    2014.03.23
    2014.03.25
    2014.03.26
    2014.03.27
    2014.03.28
    2014.03.30
    2014.04.03
    2014.04.07
    2014.04.15
    2014.04.17
    2014.04.21
    2014.04.22
    2014.04.24
    2014.04.25
    2014.04.30
    2014.06.10

'NERINGAVENCKIENE.NET' informacija gali būti laisvai naudojama visais įmanomais būdais, skelbiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis, nurodant informacijos šaltinį © 2012 www.neringavenckiene.net
Picture
Picture
Picture
Picture
Komentarų turinys neredaguojamas. Už komentaruose paskelbtą nuomonę, faktus ar kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. NERINGAVENCKIENE.NET neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį.