Prieš pusantrų metų Lietuvoje įvyko įvykis, kurį galima įvertinti kaip vieną iš juodžiausių Lietuvos naujausių laikų istorijos datų. 2012 metų gegužės 17 dieną Kubiliaus režimo vadeivos organizavo vieną iš brutaliausių pastarujų dešimtmečių nusikaltimų-taip vadinamąjį Garliavos šturmą. Per šį šturmą Klonio gatvėje buvo buvo užpulti, mušami ir suimami daugybė žmonių, kai kurie iš jų sužeisti-tai K.Dudėnas, R.Radišauskas, J.Vaikšnoras, J.Valiušaitis ir dar visą eilė aktyvių piliečių. 39 tą dieną Klonio gatvėje budėjusiems žmonėms iškeltos baudžiamosios bylos, vėliau daliai jų bylos nutrauktos. 17 žmonių baudžiamosios bylos tęsiamos ir kaip teigiama, artimu laiku bus perduotos į teismą.

Keliems žmonėms bylos visiškai nutrauktos, o didelei grupei žmonių, kurių atžvilgiu baudžiamosios bylos nutrauktos, pradėtos adminstracinės bylos. Nuo birželio mėnesio vyksta administracinių bylų svarstymas teismuose. E.Paltanavičiūtė-Matijošaitienė ir A.Zadorožnyj išteisinti, A.Tamuliui pareikštas įspėjimas, J.Valiušaitis, R.Čiegis, D.Bulotienė ir dar kai kurie aktyvūs piliečiai nubausti 350-400 litų baudomias, vis dar tęsiasi V.Milevičienės, J.Vaikšnoro bei dar kelių Klonio gatvėje budėjusių žmonių bylos.

Puikiai prisimenu tą 2012 gegužės 17 rytą. Atsikėlus 7 valandą ryte ir įsijungus televiziją, pamačiau Garliavos šturmo vaizdus. Baisius, barbariškus vaizdus. Parengiau neilgą straipsnį apie šiuos įvykius, o vėliau nuvykau į miesto centrą, teko dalyvauti pikete prie Kauno savivaldybės. Štai ištrauka iš gegužės 17-ąją parengto straipsnio: ,,Suėmimai, spardomi, asfaltu velkami zmones. Siaubas žmonių akyse. Paruošta amunicija-kaip dorotis su savo piliečiais: ašarinės dujos, guminės lazdos, elektrošoko prietaisai, kulkos.

Iškyla klausimas-ar būtų specialiosios pajėgos šaudę į savo piliečius? Manau būtų. Mes jau gyvename represijų ir prievartos valstybėje. Šalyje, kurioje meluojama tautai-bukai, ciniškai, net nemirktelėjus. Tikiu, kad nuo šiol Lietuvoje įmanomas pats kruviniausias scenarijus. Ši rytą, mano akimis, Lietuvoje įvyko tikėjimo teisingumu, demokratija, žmogaus teisėmis laidotuvės“.

Daugelį Kauno rajono apylinkės teisme vykusių administracinių teismų posėdžių teko stebėti. Lapkričio 4 dieną vyko jau penktas judėjimo ,,Vytis“ koordinatoriaus pavaduotojo, asociacijos ,,Lietuva be nacizmo“ nario Juozo Vaikšnoro administracinės bylos posėdis. Jame buvo išsamiai apklausiamas liudytojas-generalinio komisaro pavaduotojas A.Požela, savo poziciją išdėstė ir Kauno rajono policijos atstovas.

J.Vaikšnoro teisinė atstovė, teisininkė Kristina Apanavičiūtė pateikė daug klausimų R.Poželai ir teisme dalyvavusiam Kauno rajono policijos atstovui. Jų pasisakymai gana įdomūs. Štai anot Kauno policijos atstovo, Juozas Vaikšnoras trukdė ,,valdymo tvarkai”. Ką tai reiškia, kokiai ,,valdymo tvarkai“, daugelis posėdį stebėjusių visuomenininių organizacijų atstovų bei žurnalistų nelabai suprato. Šių metų balandžio mėnesį J. Vaikšnoro byla nutraukta, nes nėra surinkta duomenų, jog jis trukdė anstolei ar policijos pareigūnams vykdyti savo darbą. O į K.Apanavičiutės klausimą R. Poželai-,,Ką jūs laikote kliūtimis-ar jums tas pats, akmuo, medinis suolas ar žmogus?“ atsakingas pareigūnas pareiškė -,,Mums tas pats-žmogus ar akmuo, jei yra kliūtis, ją reikia šalinti“. Lapkričio 11 dieną 13 valandą J.Vaikšnoro byloje jau bus skelbiamas nuosprendis.

Kubiliaus režimas valdė Lietuvą keturis metus-nuo 2008 gruodžio iki 2012 metų gruodžio mėnesio. Šis režimas pasižymėjo kaip kriminalinis režimas. Štai Kubiliaus režimo vykdyti nusikaltimai-stambios aferos, sukčiavimai, valstybinio turto grobstymas, banditizmas, masinių represijų organizavimas, rusofobijos ir kitų ksenofobijos formų kurstymas. Lapkričio 4 dienos teismo posėdį stebėję judėjimo ,,Vytis“,Visuomeninės piliečių sąjungos, asociacijos ,,Lietuva be nacizmo“ nariai E.Satkevičius, L.Vaitonienė, R.Lemežienė, A.Bosas ir kiti jų bendražygiai buvo nustebinti tiesos vengimu.

Juk situacija aiški-Garliavos šturmas buvo parengtas po politinio pritarimo, už šį šturmą ir yra atsakingi Kubiliaus režimo ministrai bei kai kurie kiti pareigūnai, tuo metu ėję aukštas pareigas įvairiose valdžios grandyse. Tad tiesos vengimas, dažnai ciniškas melas akivaizdžiai parodo-slaptų sandėrių politika atvedė Lietuvą į aklavietę. Slapti sandėriai, priespauda, žmonių skurdinimas, represijų organizavimas-tai buvo Kubiliaus režimo valdymo kasdienybė. Iškyla klausimas-tai tokiai ,,valdymo tvarkai“ nusižengė J.Vaikšnoras, J.Valiušaitis, K.Dudėnas, T.Januševičius, D.Bulotienė, V.Milevičienė, A.Balčiūnė ir kiti aktyvūs piliečiai? Jei jie nusižengė tokiai ,,valdymo tvarkai“, tai reikia juos pagirti už drąsą ir patriotizmą. Nes Kubiliaus režimas primetė Lietuvai fašistinę priespaudą, įklampino į skurdo bei represijų liūną.

Giedrius Grabauskas-Karoblis
akcentai.info

Valstybės saugumo departamento( VSD) generalinis direktorius generolas Gediminas Grina negaus ordino. Šauta į vienus, pataikyta į kitus- niekuo dėtas žinomas žurnalistes. Sukeltas tarptautinis skandalas. Kas dėl to kaltas? Be abejo, košę srėbti teks Specialiųjų tyrimų tarnybos(STT) vyrukams, kurie parodė pernelyg didelį uolumą. Ne laiku ir ne vietoje.Net Lietuvos prokurorams ir specialiųjų tarnybų pareigūnams nėra per sunku suvokti, kad žurnalisto darbas- skelbti, o ne slėpti informaciją, kad jis negali būti valstybinės ar kitokios paslapties subjektas, tačiau nerašytas žurnalisto garbės kodeksas įsako kaip akies vyzdį saugoti savo informacijos šaltinius.

Todėl STT agentai būtų tik dėl akių apklausę BNS žurnalistes. Kaip „Snoro“ istorijoje- dienraščio „Lietuvos rytas“ redaktorius ir žurnalistus, nes tikrasis taikinys buvo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT)nepriklausomi ir nesukalbami, įsigeidę gyventi savo galva vadovai, kuriuos nutarta pašalinti, apkaltinus juos informacijos nutekinimu. Tačiau šįsyk BNS žurnalistės, profesionaliai atlikusios savo darbą, specialiosioms tarnyboms sumaišė visas kortas ir sutrukdė pasiekti tikruosius tikslus.

Kokie tie tikrieji tikslai? Jų būta ne vieno.

Pirmąjį nurodė profesorius Vytautas Landsbergis, taikliai jį pavadinęs „skiepu“. Tai buvusi prevencinė priemonė, paskiepijusi prezidentę nuo galimų priešiškos valstybės informacinių atakų, dezinformacijos, insinuacijų. Įtikinama versija, nes pramanų ir prielaidų apie prezidentę iki soties prikurta, gandus vis iš naujo pakursto jos trūkstami biografijos puslapiai.

Žinoma, iki užkimimo galima svarstyti, ar ne per vėlyvas „skiepas“ – paskutiniais kadencijos metais? Be to, ar ne per dideli tokio „skiepo“ socialiniai kaštai- įsigali slogi gandų, nepatikrintų faktų, įtarumo, tarpusavio nepasitikėjimo atmosfera, visuomenė tampa pernelyg priklausoma nuo specialiųjų tarnybų ir slaptųjų pažymų, o ne nuo įstatymo valdžios.

Gal patikimesnis vaistas būtų viešumas ir skaidrumas. Arba, kaip sakydavo Sąjūdžio žmonės, tiesos sakymas, kad nebeliktų nutylėtų, išplėšytų biografijos puslapių. Pirmoji kadencija jau vakarop, tačiau ką mes žinome apie savo prezidentę? Turbūt ne daugiau, nei prieš rinkimus. Ypač akylai Dalia Grybauskaitė saugo savo „ privacy“. Ar iš šios srities, o ne kokių apipelėjusių KGB archyvų, labiausiai ir baiminamasi smūgio?

Šiuo atžvilgiu Lietuvos prezidentė panašesnė ne į modernius demokratinių valstybių vadovus, o į senojo sovietinio sukirpimo politinio biuro narius, kurie už devynių užraktų slėpdavo savo ir artimųjų privatų gyvenimą, laisvalaikį, pomėgius. Toks uždarumas ir slaptumas- našiausia gandų, klastočių, pusėtinų ir visiškų melagysčių dirva.

Nedaug apsiriko ir tie, kurie šį skandalą pavadino primityvoka viešųjų ryšių akcija , savaite anksčiau, nei šiandien oficialiai prasidėjusia prezidento rinkimų kampanija, mobilizuojančia D.Grybauskaitės elektoratą: „Saugokime mūsų prezidentę nuo užsienio ir vidaus priešų“.

Tas „vidaus priešų“ gretas gali papildyti ne tik tiesioginiai prezidentės kritikai, bet ir tie korupcijos ekspertai, kurie suabejos jos globojamais per brangiais ir gigantiškais, finansiškai pernelyg imliais ir ištęstais laike, Lietuvos žmonėms nenaudingais valstybiniais energetikos projektais, turinčiais visus didžiosios korupcijos požymius. Vėl tampa aktualūs Marko Twaino žodžiai: „ O kas yra patriotas, sakyk , meldžiamasis? Nagi tas, kuris šliaužioja prieš Pirmąją Šeimą ir liaupsina imperatorių bei vyriausybę, teisūs jie ar ne. O ypač tada, kai jie neteisūs. Tai reiškia būti už savo šalį“.

Tačiau nedera generolo G.Grinos kontoros nuvertinti, pažeminti jos iki sveikatos centro, besirūpinančio skiepais, ar viešųjų ryšių bei reklamos agentūrėlės. Visų pasaulio rimtų žvalgybų svarbiausias metodas- provokacija. Lietuva- ne išimtis. VSD pagamintas patiekalas- slaptoji pažyma buvo skirta, be abejo, vidaus vartotojams.

Pasinaudoti savo teise susipažinti su slapta informacija ir perskaityti šią spėjusią padaryti karjerą pažymą susirengiau gerokai po švenčių, jau išsikvepiant skandalui. Nustebau, kad buvau viso labo antras( skaitytojai griežtai registruojami), prieš mane buvo tik vienas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) naujokas, o visi NSGK senbuviai ja nesusidomėjo. Matyt, patirtis padėjo užuosti provokaciją.

Ir čia visiškai nesvarbus tos skandalingos pažymos turinys, kaip buvo nesvarbu, ką prirašė VSD generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas Romualdas Vaišnoras, pradėdamas FNTT vadovų puolimą dėl tariamo informacijos apie sankcijas prieš „Snorą“ nutekinimo „Lietuvos rytui“.

Vienas iškiliausių šiuolaikinės Italijos intelektualų, rašytojas ir semiotikas Umberto Eco savo puikiame esė apie „WikiLeaks“ rašo , kad Juliano Assange‘o paskelbta slapta medžiaga bemaž nepalietė aukų, nes , „kaip visi suvokė, garsieji slaptieji pranešimai tebuvo „spaudos aidai“... Todėl slaptieji pranešimai buvo tarsi spaudos apžvalgos, kurias įmonės spaudos skyriai siunčia jos vadovui, per darbus neturinčiam laiko paskaityti laikraščių... Šitai tik patvirtina kitą puikiai žinomą dalyką: kiekviena slaptųjų tarnybų( bet kurios tautos) sudaryta byla susideda išimtinai iš viešai žinomos medžiagos“.

Tai kur čia sūris, jeigu slaptoje pažymoje nieko slapto- vien senstelėjusi, visiems žinoma informacija? Apie sūrį įsibėgėjant skandalui tos pačios dienos vakare pranešė G.Grina, patvirtinęs, kad tokia grėsminga VSD pažyma egzistuoja , ir nurodęs jos gavėjus. Kadangi prezidentė , kaip Cezario žmona, yra aukščiau įtarimų, Užsienio reikalų ministerija yra jos tėvonija, premjero Algirdo Butkevičiaus nebuvo Lietuvoje, liko vienintelis svarbiausias VSD boso nurodytas adresatas- Seimas.

Štai kodėl Halloweeno naktį ne kur nors kitur, o pirmiausia prie Seimo slaptųjų raštų tvarkytojos buto durų išdygo keturi STT agentai. Pričiupom. Kai kurie naivuoliai, kraipo galvas, stebėdamiesi, kodėl agentai negalėjo palaukti kitos dienos, naktį, gąsdindami moterį, brovėsi į namus. Toks buvo planas.

Halloweeno naktį specialios tarnybos vaiduoklių spektaklį surengė Darbo partijos garbei. Nesunku nuspėti, kieno įnoriu ir užsakymu- prezidentė neslepia, kad paskelbusi karą šiai partijai.

Tokių bandymų akivaizdoje Darbo partija buvo priversta griebtis atoveiksmio. Pagaliau suvokusi, kad negali kliautis koalicijos partneriais- tik pati savimi, partija visiems netikėtai pergrupavo jėgas , bando atkovoti uzurpuotas Seimo teises ir pradėjo rimtai ruoštis prezidento rinkimams.

Todėl Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Darbo partijos kandidatas į prezidentus, Seimo NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas, gavę vardinius vokus su VSD pažyma, būtų neišvengę įtarimų informacijos nutekinimu( trečiasis pažymos gavėjas, Seimo Užsienio reikalų . komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, kaip prezidentė sako, būtų buvęs „ne prie ko“). Kaip Vytauto Giržado ir Vitalijaus Gailiaus, nuo patikrinimo poligrafu jų nebūtų išgelbėję net tai, jeigu tuose vokuose būtų įdėta laikraščio iškarpa. Nenustebčiau, jeigu jau būtų buvęs paruoštas generalinio prokuroro kreipimasis į Seimą dėl jųdviejų teisinės neliečiamybės panaikinimo, už kurį entuziastingai ir sutartinai balsuotų prezidentinė konservatorių partija ir socialdemokratų vidinė Juozo Bernatonio frakcija.

Bet viską niekais pavertė BNS žurnalisčių profesionalumas. Kokia aplaidžia- BNS slaptos VSD pažymos turinį paskelbė gera valanda anksčiau, nei ta pažyma pasiekė Seimą. Spąstai liko be sūrio. Kaip tokiais atvejais mėgsta sakyti vokiečiai: „Sehr komisch“. Labai komiška.

Valdas Vasiliauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, "Drąsos kelias" frakcijos Seime narys.