Vienas Kauno pedofilijos bylos herojų - Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius prieš kelis metus pasiuntė į kalėjimą nekaltą žmogų, kaunietį Joną Gramauską. 1996 metų spalio 21 d. į policiją kreipėsi viena kaunietė ir pasiskundė, kad naktį ją sumušė ir apiplėšė taksi vairuotojas bei jo pažįstamas keleivis Ričardas. Nukentėjusioji įsidėmėjo tiktai tris automobilio numerio skaičius, kurie sutapo su J.Gramausko mašinos numeriu. Vėliau pamačiusi šį kaunietį policijos komisariate nukentėjusioji pareiškė, kad jos skriaudikas yra būtent jis. Policininkams, prokurorams ir teisėjams to užteko, kad J.Gramauskas būtų nuteistas. Nors kaunietis buvo teisiamas pirmą kartą gyvenime, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė griežtojo režimo pataisos namuose. Taip nusprendė teisėjas Jonas Furmanavičius. Tik praėjus keleriems metams jo žmonai pavyko įrodyti, kad jos sutuoktinis nekaltas dėl šio nusikaltimo.
“Vis kartojau, kad dar keli mėnesiai, ir jis bus laisvas. Tačiau jo laiškai darėsi vis niūresni, vyrą buvo apėmusi bloga nuojauta”, - sutuoktinio laiškus rodo našlė. Jie persmelkti liūdesio ir skausmo. Vyras rašo apie nepakeliamas kalinimo sąlygas ir psichologinį išsekimą. Išteisinamojo nuosprendžio J.Gramauskas nespėjo išgirsti - iš tuometinės Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į Lukiškių kalėjimą atvežtas vyriškis mirė įkalinimo įstaigos kameroje. Nepaisant nužudyto nekalto žmogaus, J.Furmanavičius padarė karjerą ir tapo Kauno apygardos teismo teisėju. Čia jis, pernai liepą priėmė kitą šokiruojantį sprendimą - tylia, vos girdima kalba J.Furmanavičius paskelbė, kad vietoje prokurorų prašytų 15 įkalinimo metų policininko sūnui Edgarui Zapustui skirti vos dveji metai nelaisvės. E.Zapustas itin žiauriai nužudė vieną žmogų ir suluošino kitą.
Vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, kaip vos už kelių dešimčių metrų, šalia kioskų pasiviję auką E.Zapustas ir D.Vonžodas surengia kruviną egzekuciją. Keliais smūgiais į galvą T.Vaismaną partrenkę ant žemės žudikai auką negailestingai spardo kojomis, vienas jų pasilenkia ir daugybę kartų smūgiuoja sąmonę praradusiam vaikinui peiliu į pilvą ir krūtinę. Po kelių akimirkų sužvėrėjusių kauniečių dėmesį patraukia netoliese ant Laisvės alėjos grindinio be sąmonės gulintis D.Utmanas. Pribėgę prie vaikino jį spardo kojomis, taikydami į galvą. D.Vonžodas pasilenkia ir peiliu smogia D.Utmanui į krūtinės sritį. Tarsi mėgaudamiesi žudynėmis sužvėrėję kauniečiai dar kartą grįžta prie mirtinai peiliu sužaloto T.Vaismano, kelis kartus spiria gulinčiam vaikinui į galvą.
Tokį žiaurų nužudymą teisėjas J.Furmanavičius įvertino dviem metais nelaisvės, dėl ko nuteistasis teismo salėje pražydo plačia šypsena.
Virginijaus Gaivenio laidose „Abipus sienos“ matome, kaip pernai Kaune nušauto šio miesto apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus giminės skundžiasi, kad teisėjas gyveno kukliai, pats darė savo buto remontą, o į visokias egzotiškas atostogas Tailande ir kitose tolimose šalyse keliaudavo iš kuklaus teisėjo atlyginimo santaupų.
Tačiau teisėjas Jonas Furmanavičius dar pernai pateikė savo 2008 m. turto ir pajamų deklaraciją, kurią teisėjams privalu pateikti kasmet. Iš šios deklaracijos aiškėja, kad anksčiau prie vairo neblaivus sulaikytas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius pernai deklaravo turintis turto ir piniginių lėšų už 506 tūkst. Lt. Beje, J.Furmanavičius visą gyvenimą dirbo valstybės tarnyboje, ir yra išgarsėjęs ne tik tuo, kad vairavo girtas, bet ir savo skandalingais sprendimais Kauno apygardos teisme.
LL redakcija pabandė susipažinti su J.Furmanavičiaus per paskutinius kelis metus nagrinėtomis bylomis, tačiau Kauno apygardos teismas neleido žurnalistui susipažinti su šiomis bylomis – atseit, kad jas dabar studijuoja prokurorai.
Tačiau vienas Jono Furmanavičiaus nuosprendis baigėsi nekalto žmogaus mirtimi. Dar dirbdamas Kauno apylinkės teismo teisėju, 1996 m. J.Furmanavičius pasiuntė į kalėjimą kaunietį Joną Gramauską.
1996 metų spalio 21-oji Gramauskų šeimai tapo lemtinga ir tragiška diena. Tądien sutuoktiniai susikivirčijo, nes A.Gramauskienė, negalėdama pakęsti vyro girtuokliavimo, ilgai priekaištavo sutuoktiniui. Tą pačią dieną į policiją kreipėsi viena kaunietė ir pasiskundė, kad naktį ją sumušė ir apiplėšė taksi vairuotojas bei jo pažįstamas keleivis Ričardas. Nukentėjusioji įsidėmėjo tiktai tris automobilio numerio skaičius, kurie sutapo su J.Gramausko mašinos numeriu.
Vėliau pamačiusi šį kaunietį policijos komisariate nukentėjusioji pareiškė, kad jos skriaudikas yra būtent jis. Policininkams, prokurorams ir teisėjams to užteko, kad J.Gramauskas būtų nuteistas. Nors kaunietis buvo teisiamas pirmą kartą gyvenime, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė griežtojo režimo pataisos namuose. Taip nusprendė teisėjas Jonas Furmanavičius.
Tik praėjus keleriems metams jo žmonai pavyko įrodyti, kad jos sutuoktinis nekaltas dėl šio nusikaltimo. Kaip rašė spauda, tiesos triumfu nebegalėjo džiaugtis kaunietis Jonas Gramauskas, bet jo žmona Aldona pasiekė, kad vyras būtų reabilituotas.
A.Gramauskienės namuose - kelios knygų lentynos, tačiau jose ne grožinė, o teisinė literatūra.
Kelerius metus moteris studijavo Baudžiamąjį kodeksą, teismų precedentus ir kitus įstatymus. “Ne kartą man sakė, kad nieko nepasieksiu. Kartojo, kad neturiu galimybių įrodyti, kad mano vyras mirė dėl prastų kalinimo sąlygų ir patirto streso. Bet pasiekiau ne vieną pergalę”, - mirusio vyro sutuoktinė tiki, kad ir Lietuvoje gali triumfuoti teisingumas.
Bet jai buvo sunku atgauti tikėjimą. Ne vienus metus ieškojo atsakymo, kodėl teismas be jokios kaltės į griežtojo režimo pataisos namus pasiuntė vyrą. Nekaltą taksi vairuotoją, nes trys jo automobilio numerio skaičiai sutapo su nusikaltėlio.
“Jautė, kad teismas nebus teisingas. Bet aš vis kartojau, kad klysta. Sakiau: “Tave paleis teismo salėje”, - savo žodžius prisimena kaunietė. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Furmanavičius perskaitė sveikam protui prieštaraujantį nuosprendį. “Tą dieną pradėjau verkti, iki šiol taip ir nenustojau”, - nosine veidą nusišluosto be kaltės nuteisto vyro našlė.
Laiškai prognozavo mirtį
A.Gramauskienės samdyti advokatai apskundė nuosprendį Kauno apygardos teismui. Atsižvelgęs į šališkas interpretacijas, šis teismas panaikino apylinkės teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo tirti Kauno apylinkės prokuratūrai.
“Vis kartojau, kad dar keli mėnesiai, ir jis bus laisvas. Tačiau jo laiškai darėsi vis niūresni, vyrą buvo apėmusi bloga nuojauta”, - sutuoktinio laiškus rodo našlė. Jie persmelkti liūdesio ir skausmo. Vyras rašo apie nepakeliamas kalinimo sąlygas ir psichologinį išsekimą.
Išteisinamojo nuosprendžio J.Gramauskas nespėjo išgirsti - iš tuometinės Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į Lukiškių kalėjimą atvežtas vyriškis mirė įkalinimo įstaigos kameroje. Mirties liudijime medikai nurodė, kad kaunietis mirė dėl išeminės širdies ligos.
“Dėl sutuoktinio mirties yra kaltos Lietuvos teisėsaugos institucijos, dėl kurių jis pateko už grotų ir buvo nuteistas kalėti. Svarbiausia įrodyti, kad neteisėti jų veiksmai sukėlė mano vyro mirtį”, - A.Gramauskienė kovos, kad būtų atlyginta moralinė ir materialinė žala.
Tikslas - nubausti kaltininkus
Kovinga našlė jau pasiekė ne vieną pergalę, tačiau ne galutinį laimėjimą. Dėl A.Gramauskienės pareikšto ieškinio Lietuvos valstybei bylą nagrinėjantis teismas net kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir prašė išaiškinti, ar kompensacija už padarytą moralinę žalą gali būti išmokama ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems, jeigu nukentėjęs asmuo miręs, o žalos atlyginimo dydis negali būti ribojamas įstatymais. Konstitucinis Teismas priėmė palankų sprendimą.
“Nors teisininkai ne kartą kartojo, kad Lietuvos įstatymai to nenumato. Pasirodo, jie klydo”, - net per pietų pertrauką moteris varto teismų nutartis ir naršo teisiniuose interneto portaluose.
Namuose tam turi mažai laiko - daug dirba, nes privalo išlaikyti nepilnametę dukterį. “Dimela Lietuva” vyr.finansininkė skundžiasi, kad jos darbas nėra labai gerai apmokamas, todėl dažnai priversta taupyti. Tačiau milijono litų kompensacijos siekia ne todėl, kad pagerintų šeimos materialinę padėtį.
A.Gramauskienė teismo paprašė paskirti jos mirusio sutuoktinio ligos ekspertizę. Visas išlaidas moteris pažadėjo padengti iš savo santaupų.
“Noriu įrodyti, kad teisėsaugininkai klysta. Jie privalo prisiimti atsakomybę”, - rankų neketina nuleisti A.Gramauskienė. Kodėl? Toks jos vienintelis tikslas. “Dar yra dukra Renata, kurią privalau užauginti”, - ašaros pasirodo moters akyse.
“Dar keleri metai, ir išaiškės tiesa. Kitaip tokių istorijų, kaip mano vyro, bus dar ne viena”, - neabejoja vyrą palaidojusi moteris.
Net tada, kai teismas konstatuoja, jog žmogus buvo nepagrįstai nuteistas ir nieko bendro neturėjo su nusikaltimu, žmonėms tenka minti teismų slenksčius ir dar kartą įrodinėti nekaltumą.
A. Gramauskienė jau šešerius metus teismuose bando įrodyti, kad po mirties išteisintas jos sutuoktinis Lukiškių kalėjime mirė dėl prastų sąlygų įkalinimo įstaigoje ir nuolatinio streso, kurį sąlygojo Lietuvos teisėsaugininkų klaidos.
„Bet kuriam žmogui pablogėtų sveikata, jeigu jis yra nesusijęs su nusikaltimu, tačiau nuteisiamas ir laikomas su pavojingais nusikaltėliais“, - mano A.Gramauskienė.
Moteris žadėjo ekspertams perduoti laiškus, kuriuos jai prieš mirtį parašė sutuoktinis. „Iš jų bet kas gali suprasti, kaip stipriai buvo palaužtas mano vyras“, - DELFI teigė kaunietė.
Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, Generalinės prokuratūros, Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento, A.Gramauskienė ir jos nepilnametė dukra siekė prisiteisti milijoną litų neturtinei ir maždaug keturis tūkstančius litų turtinei žalai atlyginti.
A.Gramauskienė įsitikinusi, kad dėl sutuoktinio mirties yra kaltos Lietuvos teisėsaugos institucijos, dėl kurių kaltės jis pateko už grotų ir buvo nuteistas kalėti.
Kad J.Gramauskas yra nekaltas, teismas nusprendė tik po jo mirties.
„Man svarbiausia įrodyti, kad pareigūnai buvo kalti mano vyro nuteisimo ir neteisėti jų veiksmai sąlygojo jo mirtį“, - DELFI sakė A.Gramauskienė.
Dėl jos pareikšto ieškinio Lietuvos valstybei bylą nagrinėjantis teismas buvo net kreipęsis į Konstitucinį Teismą ir prašė išaiškinti, ar kompensacija už padarytą moralinę žalą gali būti išmokama ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems, jeigu nukentėjęs asmuo miręs, o žalos atlyginimo dydis negali būti ribojamas įstatymais.
Nors teisėjas J.Furmanavičius ir pasiuntė nekaltą žmogų į kalėjimą, kuriame nekalta auka mirė, tai nesutrukdė jam padaryti karjerą – po kelerių metų jis tapo jau Kauno apygardos teismo teisėju. Čia jis išgarsėjo dar vienu nuosprendžiu – pernai liepos pradžioje teisėjas J.Furmanavičius paskelbė nuosprendį 2007-ųjų gruodį Laisvės alėjoje niekuo dėtą vaikiną nužudžiusiems, o kitą sunkiai sužeidusiems kauniečiams. Teismo verdiktas šokiravo tiek sūnaus netekusią motiną, tiek ir laimingo atsitiktinumo dėka išgyvenusį velionio draugą.
Policininko sūnus išsisuko
Kaip rašė “Lietuvos rytas”, tylia, vos girdima kalba Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius paskelbė, kad vietoje prokurorų prašytų 15 įkalinimo metų policininko sūnui Edgarui Zapustui skirti vos dveji metai nelaisvės. Šis teismo verdiktas didžiulį rezonansą visuomenėje sukėlusioje byloje pribloškė tiek nužudyto vaikino motiną, tiek susirinkusius jo draugus.
Patenkintas šypsojosi tik antrankiais surakintas policijos pareigūno sūnus 20-metis E.Zapustas, kuris už anksčiau ir penktadienį skirtas bausmes iš viso už grotų praleis penkerius metus. Kur kas liūdnesnis buvo jo draugas, 17 metų nelaisvės nuteistas 21 metų Deividas Vonžodas. Išgirdusi teisėjo paskelbtą nuosprendį, neišlaikė sūnaus netekusi motina, ji teismo salėje ėmė balsu raudoti. Nužudyto vaikino motinai Ritai Gasparavičienei atstovavęs advokatas piktinosi ne tik teismo nuosprendžiu, bet ir tuo, kad teisėjas jį skaitė ypač tyliai.
„Tai pasityčiojimas iš teisingumo ir paties nuosprendžio skaitymo. Nėra sunkinančių aplinkybių, teismas jų neįžvelgė! Girtumas nuo šiol nebe sunkinanti aplinkybė!“ - piktinosi velionio motinai atstovavęs advokatas.
Prašė įkalinti iki gyvos galvos
Abu kauniečiai buvo kaltinami iš chuliganiškų paskatų nužudę T.Vaismaną ir pasikėsinę nužudyti jo draugą Donatą Utmaną. Ant žemės parblokštą T.Vaismaną peiliu mirtinai subadžiusiam D.Vonžodui prokurorai siūlė skirti 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Kartu su D.Vonžodu egzekucijoje dalyvavusį, abu jaunuolius mušusį policininko sūnų, ne kartą teistą 20-metį E.Zapustą siūlyta įkaltinti kiek trumpesniam terminui - 15 metų. Nužudyto vaikino motina ir per plauką išgyvenęs velionio draugas D.Utmanas abiems nusikaltėliams teismo prašė skirti aukščiausią bausmę, - įkalinimą iki gyvos galvos. Kauno apygardos teismas policininko sūnaus veiksmus perkvalifikavo į viešosios tvarkos pažeidimą ir už tai skyrė vos 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Prie jos pridėjus bausmę už anksčiau įvykdytus nusikaltimus, galutinė bausmė – 5 metai už grotų.
Teismo malonės sulaukė ir D.Vonžodas. Jam inkriminuotas pasikėsinimas nužudyti per plauką likusį gyvą D.Utmaną teisėjų buvo perkvalifikuotas tik į sunkų sveikatos sutrikdymą. Vietoje prokurorų prašytų 19 metų ne kartą teistam kauniečiui skirta 17 metų nelaisvės.
„Nuosprendį vertinu prastai, turėjo abu gauti po lygiai, juk bendrai dalyvavo“, - sakė D.Utmanas. Paklaustas, ar nėra keista, kad policininko sūnus E.Zapustas vietoje prokurorų siūlytų 15 metų už grotų praleis vos penkerius, egzekuciją išgyvenęs vaikinas neatmetė, kad šios aplinkybės gali būti susijusios. „Korupcija ar kažkas tokio? Na, aišku, gali būti. Niekada nežinai, tačiau tai gali būti susiję“, - po nuosprendžio paskelbimo sakė D.Utmanas.
Egzekucija sukrėtė Kauną
Iš Balbieriškio į Kauną trumpam atvykęs 23 metų T.Vaismanas Laisvės alėjoje buvo mirtinai peiliu subadytas 2007 metų gruodžio 21-osios paryčiais. Į gimtąjį miestelį Kalėdoms iš užsienio grįžęs vaikinas tądien kartu su dvejais metais vyresniu draugu D.Utmanu užsuko pasilinksminti į Kauno naktinį klubą „Siena“.
Apie 4 val. ryto klubui baigiant darbą, balbieriškiečius prie rūbinės užkabino du vietos jaunuoliai, dėl menkavertės priežasties įvykus konfliktui vaikinai apsižodžiavo. Po kelių minučių veiksmas persikėlė į lauką, kur prasiveržė kauniečių agresija. Vaizdo kamera užfiksavo, kaip 3 val. 53 min. iš darbą baigiančio naktinio klubo į Laisvės alėją pasipila pirmieji žmonės. Šalia klubo stoviniuoja laukan išėjęs T.Vaismanas su draugu. Netikėtai šalia jų pasirodo du kauniečiai, tuomet vos 19 metų sulaukęs policininko sūnus E.Zapustas ir metais vyresnis D.Vonžodas.
Staiga kauniečiai puola D.Utmaną, vaikinui spiria į krūtinę, mažiausiai du kartus kumščiais smogia į galvą, jis, praradęs sąmonę, krenta ant grindinio. Iš Balbieriškio į Kauną dirbti atvykęs vaikinas lieka gulėti ties lošimo namų „Tet-a-tet“ durimis. Išsigandęs T.Vaismanas puola bėgti, žudikai jį vejasi. Vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, kaip vos už kelių dešimčių metrų, šalia kioskų pasiviję auką E.Zapustas ir D.Vonžodas surengia kruviną egzekuciją. Keliais smūgiais į galvą T.Vaismaną partrenkę ant žemės žudikai auką negailestingai spardo kojomis, vienas jų pasilenkia ir daugybę kartų smūgiuoja sąmonę praradusiam vaikinui peiliu į pilvą ir krūtinę.
Po kelių akimirkų sužvėrėjusių kauniečių dėmesį patraukia netoliese ant Laisvės alėjos grindinio be sąmonės gulintis D.Utmanas. Pribėgę prie vaikino jį spardo kojomis, taikydami į galvą. D.Vonžodas pasilenkia ir peiliu smogia D.Utmanui į krūtinės sritį. Tarsi mėgaudamiesi žudynėmis sužvėrėję kauniečiai dar kartą grįžta prie mirtinai peiliu sužaloto T.Vaismano, kelis kartus spiria gulinčiam vaikinui į galvą.
Atlikę kruviną darbą budeliai neskubėdami patraukia I.Kanto gatvės prieigose klientų laukiančių taksi automobilių link. Abejingai žingsniuojančius žudikus užfiksavo gatvę stebinčios lošimo namų kameros.
Teisėjai susirūpino savo turtu
Po teisėjo J.Furmanavičiaus nužudymo Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė pareiškė, kad “J.Furmanavičius buvo pakankamai kvalifikuotas teisėjas, jo darbas nekėlė jokių įtarimų“.
Pasak L. Garnelienės, teisėjo J. Furmanavičiaus veikla nebuvo sustabdyta, nes viešai pareikštų įtarimų dėl pedofilijos niekas nepatvirtino. „Tai buvo tik mergaitės tėvo išreikšti įtarimai, - sakė ji. - Sustabdyti teisėjo įgalinimus galima tik įstatymo nustatyta tvarka, Seimui arba Prezidentui tam duodant sutikimą. J. Furmanavičius buvo pakankamai kvalifikuotas teisėjas, jo darbas nekėlė jokių įtarimų“.
Atsakydama į DELFI skaitytojų klausimus ji nurodė, kad dar rugpjūčio mėnesį Teisėjų taryba gavo kauniečio Drąsiaus Kedžio kreipimąsi su vaizdo medžiaga.
„Ji buvo persiųsta Generalinei prokuratūrai, nes tik prokuratūra gali priimti sprendimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teisėjų taryba nei tiria nusikaltimų, nei gali inicijuoti teisėjo neliečiamybės panaikinimą“, - teigė L. Garnelienė.
Be to, ji pripažino, kad patys teisėjai vengia Teisėjų tarybai pranešti apie jiems vengiamas pretenzijas. „Kadangi nežinau pilnai visos situacijos, man labai sunku vertinti, ką buvo galima padaryti iki tol“, - teigė L. Garnelienė.
Teisėjų tarybos pirmininkė taip pat tuo metu kažkodėl sakė, kad reikia “užtikrinti, kad būtų apsaugotas teisėjų turtas”.
laisvaslaikrastis.lt
“Vis kartojau, kad dar keli mėnesiai, ir jis bus laisvas. Tačiau jo laiškai darėsi vis niūresni, vyrą buvo apėmusi bloga nuojauta”, - sutuoktinio laiškus rodo našlė. Jie persmelkti liūdesio ir skausmo. Vyras rašo apie nepakeliamas kalinimo sąlygas ir psichologinį išsekimą. Išteisinamojo nuosprendžio J.Gramauskas nespėjo išgirsti - iš tuometinės Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į Lukiškių kalėjimą atvežtas vyriškis mirė įkalinimo įstaigos kameroje. Nepaisant nužudyto nekalto žmogaus, J.Furmanavičius padarė karjerą ir tapo Kauno apygardos teismo teisėju. Čia jis, pernai liepą priėmė kitą šokiruojantį sprendimą - tylia, vos girdima kalba J.Furmanavičius paskelbė, kad vietoje prokurorų prašytų 15 įkalinimo metų policininko sūnui Edgarui Zapustui skirti vos dveji metai nelaisvės. E.Zapustas itin žiauriai nužudė vieną žmogų ir suluošino kitą.
Vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, kaip vos už kelių dešimčių metrų, šalia kioskų pasiviję auką E.Zapustas ir D.Vonžodas surengia kruviną egzekuciją. Keliais smūgiais į galvą T.Vaismaną partrenkę ant žemės žudikai auką negailestingai spardo kojomis, vienas jų pasilenkia ir daugybę kartų smūgiuoja sąmonę praradusiam vaikinui peiliu į pilvą ir krūtinę. Po kelių akimirkų sužvėrėjusių kauniečių dėmesį patraukia netoliese ant Laisvės alėjos grindinio be sąmonės gulintis D.Utmanas. Pribėgę prie vaikino jį spardo kojomis, taikydami į galvą. D.Vonžodas pasilenkia ir peiliu smogia D.Utmanui į krūtinės sritį. Tarsi mėgaudamiesi žudynėmis sužvėrėję kauniečiai dar kartą grįžta prie mirtinai peiliu sužaloto T.Vaismano, kelis kartus spiria gulinčiam vaikinui į galvą.
Tokį žiaurų nužudymą teisėjas J.Furmanavičius įvertino dviem metais nelaisvės, dėl ko nuteistasis teismo salėje pražydo plačia šypsena.
Virginijaus Gaivenio laidose „Abipus sienos“ matome, kaip pernai Kaune nušauto šio miesto apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus giminės skundžiasi, kad teisėjas gyveno kukliai, pats darė savo buto remontą, o į visokias egzotiškas atostogas Tailande ir kitose tolimose šalyse keliaudavo iš kuklaus teisėjo atlyginimo santaupų.
Tačiau teisėjas Jonas Furmanavičius dar pernai pateikė savo 2008 m. turto ir pajamų deklaraciją, kurią teisėjams privalu pateikti kasmet. Iš šios deklaracijos aiškėja, kad anksčiau prie vairo neblaivus sulaikytas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius pernai deklaravo turintis turto ir piniginių lėšų už 506 tūkst. Lt. Beje, J.Furmanavičius visą gyvenimą dirbo valstybės tarnyboje, ir yra išgarsėjęs ne tik tuo, kad vairavo girtas, bet ir savo skandalingais sprendimais Kauno apygardos teisme.
LL redakcija pabandė susipažinti su J.Furmanavičiaus per paskutinius kelis metus nagrinėtomis bylomis, tačiau Kauno apygardos teismas neleido žurnalistui susipažinti su šiomis bylomis – atseit, kad jas dabar studijuoja prokurorai.
Tačiau vienas Jono Furmanavičiaus nuosprendis baigėsi nekalto žmogaus mirtimi. Dar dirbdamas Kauno apylinkės teismo teisėju, 1996 m. J.Furmanavičius pasiuntė į kalėjimą kaunietį Joną Gramauską.
1996 metų spalio 21-oji Gramauskų šeimai tapo lemtinga ir tragiška diena. Tądien sutuoktiniai susikivirčijo, nes A.Gramauskienė, negalėdama pakęsti vyro girtuokliavimo, ilgai priekaištavo sutuoktiniui. Tą pačią dieną į policiją kreipėsi viena kaunietė ir pasiskundė, kad naktį ją sumušė ir apiplėšė taksi vairuotojas bei jo pažįstamas keleivis Ričardas. Nukentėjusioji įsidėmėjo tiktai tris automobilio numerio skaičius, kurie sutapo su J.Gramausko mašinos numeriu.
Vėliau pamačiusi šį kaunietį policijos komisariate nukentėjusioji pareiškė, kad jos skriaudikas yra būtent jis. Policininkams, prokurorams ir teisėjams to užteko, kad J.Gramauskas būtų nuteistas. Nors kaunietis buvo teisiamas pirmą kartą gyvenime, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė griežtojo režimo pataisos namuose. Taip nusprendė teisėjas Jonas Furmanavičius.
Tik praėjus keleriems metams jo žmonai pavyko įrodyti, kad jos sutuoktinis nekaltas dėl šio nusikaltimo. Kaip rašė spauda, tiesos triumfu nebegalėjo džiaugtis kaunietis Jonas Gramauskas, bet jo žmona Aldona pasiekė, kad vyras būtų reabilituotas.
A.Gramauskienės namuose - kelios knygų lentynos, tačiau jose ne grožinė, o teisinė literatūra.
Kelerius metus moteris studijavo Baudžiamąjį kodeksą, teismų precedentus ir kitus įstatymus. “Ne kartą man sakė, kad nieko nepasieksiu. Kartojo, kad neturiu galimybių įrodyti, kad mano vyras mirė dėl prastų kalinimo sąlygų ir patirto streso. Bet pasiekiau ne vieną pergalę”, - mirusio vyro sutuoktinė tiki, kad ir Lietuvoje gali triumfuoti teisingumas.
Bet jai buvo sunku atgauti tikėjimą. Ne vienus metus ieškojo atsakymo, kodėl teismas be jokios kaltės į griežtojo režimo pataisos namus pasiuntė vyrą. Nekaltą taksi vairuotoją, nes trys jo automobilio numerio skaičiai sutapo su nusikaltėlio.
“Jautė, kad teismas nebus teisingas. Bet aš vis kartojau, kad klysta. Sakiau: “Tave paleis teismo salėje”, - savo žodžius prisimena kaunietė. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Furmanavičius perskaitė sveikam protui prieštaraujantį nuosprendį. “Tą dieną pradėjau verkti, iki šiol taip ir nenustojau”, - nosine veidą nusišluosto be kaltės nuteisto vyro našlė.
Laiškai prognozavo mirtį
A.Gramauskienės samdyti advokatai apskundė nuosprendį Kauno apygardos teismui. Atsižvelgęs į šališkas interpretacijas, šis teismas panaikino apylinkės teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo tirti Kauno apylinkės prokuratūrai.
“Vis kartojau, kad dar keli mėnesiai, ir jis bus laisvas. Tačiau jo laiškai darėsi vis niūresni, vyrą buvo apėmusi bloga nuojauta”, - sutuoktinio laiškus rodo našlė. Jie persmelkti liūdesio ir skausmo. Vyras rašo apie nepakeliamas kalinimo sąlygas ir psichologinį išsekimą.
Išteisinamojo nuosprendžio J.Gramauskas nespėjo išgirsti - iš tuometinės Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į Lukiškių kalėjimą atvežtas vyriškis mirė įkalinimo įstaigos kameroje. Mirties liudijime medikai nurodė, kad kaunietis mirė dėl išeminės širdies ligos.
“Dėl sutuoktinio mirties yra kaltos Lietuvos teisėsaugos institucijos, dėl kurių jis pateko už grotų ir buvo nuteistas kalėti. Svarbiausia įrodyti, kad neteisėti jų veiksmai sukėlė mano vyro mirtį”, - A.Gramauskienė kovos, kad būtų atlyginta moralinė ir materialinė žala.
Tikslas - nubausti kaltininkus
Kovinga našlė jau pasiekė ne vieną pergalę, tačiau ne galutinį laimėjimą. Dėl A.Gramauskienės pareikšto ieškinio Lietuvos valstybei bylą nagrinėjantis teismas net kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir prašė išaiškinti, ar kompensacija už padarytą moralinę žalą gali būti išmokama ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems, jeigu nukentėjęs asmuo miręs, o žalos atlyginimo dydis negali būti ribojamas įstatymais. Konstitucinis Teismas priėmė palankų sprendimą.
“Nors teisininkai ne kartą kartojo, kad Lietuvos įstatymai to nenumato. Pasirodo, jie klydo”, - net per pietų pertrauką moteris varto teismų nutartis ir naršo teisiniuose interneto portaluose.
Namuose tam turi mažai laiko - daug dirba, nes privalo išlaikyti nepilnametę dukterį. “Dimela Lietuva” vyr.finansininkė skundžiasi, kad jos darbas nėra labai gerai apmokamas, todėl dažnai priversta taupyti. Tačiau milijono litų kompensacijos siekia ne todėl, kad pagerintų šeimos materialinę padėtį.
A.Gramauskienė teismo paprašė paskirti jos mirusio sutuoktinio ligos ekspertizę. Visas išlaidas moteris pažadėjo padengti iš savo santaupų.
“Noriu įrodyti, kad teisėsaugininkai klysta. Jie privalo prisiimti atsakomybę”, - rankų neketina nuleisti A.Gramauskienė. Kodėl? Toks jos vienintelis tikslas. “Dar yra dukra Renata, kurią privalau užauginti”, - ašaros pasirodo moters akyse.
“Dar keleri metai, ir išaiškės tiesa. Kitaip tokių istorijų, kaip mano vyro, bus dar ne viena”, - neabejoja vyrą palaidojusi moteris.
Net tada, kai teismas konstatuoja, jog žmogus buvo nepagrįstai nuteistas ir nieko bendro neturėjo su nusikaltimu, žmonėms tenka minti teismų slenksčius ir dar kartą įrodinėti nekaltumą.
A. Gramauskienė jau šešerius metus teismuose bando įrodyti, kad po mirties išteisintas jos sutuoktinis Lukiškių kalėjime mirė dėl prastų sąlygų įkalinimo įstaigoje ir nuolatinio streso, kurį sąlygojo Lietuvos teisėsaugininkų klaidos.
„Bet kuriam žmogui pablogėtų sveikata, jeigu jis yra nesusijęs su nusikaltimu, tačiau nuteisiamas ir laikomas su pavojingais nusikaltėliais“, - mano A.Gramauskienė.
Moteris žadėjo ekspertams perduoti laiškus, kuriuos jai prieš mirtį parašė sutuoktinis. „Iš jų bet kas gali suprasti, kaip stipriai buvo palaužtas mano vyras“, - DELFI teigė kaunietė.
Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, Generalinės prokuratūros, Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento, A.Gramauskienė ir jos nepilnametė dukra siekė prisiteisti milijoną litų neturtinei ir maždaug keturis tūkstančius litų turtinei žalai atlyginti.
A.Gramauskienė įsitikinusi, kad dėl sutuoktinio mirties yra kaltos Lietuvos teisėsaugos institucijos, dėl kurių kaltės jis pateko už grotų ir buvo nuteistas kalėti.
Kad J.Gramauskas yra nekaltas, teismas nusprendė tik po jo mirties.
„Man svarbiausia įrodyti, kad pareigūnai buvo kalti mano vyro nuteisimo ir neteisėti jų veiksmai sąlygojo jo mirtį“, - DELFI sakė A.Gramauskienė.
Dėl jos pareikšto ieškinio Lietuvos valstybei bylą nagrinėjantis teismas buvo net kreipęsis į Konstitucinį Teismą ir prašė išaiškinti, ar kompensacija už padarytą moralinę žalą gali būti išmokama ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems, jeigu nukentėjęs asmuo miręs, o žalos atlyginimo dydis negali būti ribojamas įstatymais.
Nors teisėjas J.Furmanavičius ir pasiuntė nekaltą žmogų į kalėjimą, kuriame nekalta auka mirė, tai nesutrukdė jam padaryti karjerą – po kelerių metų jis tapo jau Kauno apygardos teismo teisėju. Čia jis išgarsėjo dar vienu nuosprendžiu – pernai liepos pradžioje teisėjas J.Furmanavičius paskelbė nuosprendį 2007-ųjų gruodį Laisvės alėjoje niekuo dėtą vaikiną nužudžiusiems, o kitą sunkiai sužeidusiems kauniečiams. Teismo verdiktas šokiravo tiek sūnaus netekusią motiną, tiek ir laimingo atsitiktinumo dėka išgyvenusį velionio draugą.
Policininko sūnus išsisuko
Kaip rašė “Lietuvos rytas”, tylia, vos girdima kalba Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius paskelbė, kad vietoje prokurorų prašytų 15 įkalinimo metų policininko sūnui Edgarui Zapustui skirti vos dveji metai nelaisvės. Šis teismo verdiktas didžiulį rezonansą visuomenėje sukėlusioje byloje pribloškė tiek nužudyto vaikino motiną, tiek susirinkusius jo draugus.
Patenkintas šypsojosi tik antrankiais surakintas policijos pareigūno sūnus 20-metis E.Zapustas, kuris už anksčiau ir penktadienį skirtas bausmes iš viso už grotų praleis penkerius metus. Kur kas liūdnesnis buvo jo draugas, 17 metų nelaisvės nuteistas 21 metų Deividas Vonžodas. Išgirdusi teisėjo paskelbtą nuosprendį, neišlaikė sūnaus netekusi motina, ji teismo salėje ėmė balsu raudoti. Nužudyto vaikino motinai Ritai Gasparavičienei atstovavęs advokatas piktinosi ne tik teismo nuosprendžiu, bet ir tuo, kad teisėjas jį skaitė ypač tyliai.
„Tai pasityčiojimas iš teisingumo ir paties nuosprendžio skaitymo. Nėra sunkinančių aplinkybių, teismas jų neįžvelgė! Girtumas nuo šiol nebe sunkinanti aplinkybė!“ - piktinosi velionio motinai atstovavęs advokatas.
Prašė įkalinti iki gyvos galvos
Abu kauniečiai buvo kaltinami iš chuliganiškų paskatų nužudę T.Vaismaną ir pasikėsinę nužudyti jo draugą Donatą Utmaną. Ant žemės parblokštą T.Vaismaną peiliu mirtinai subadžiusiam D.Vonžodui prokurorai siūlė skirti 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Kartu su D.Vonžodu egzekucijoje dalyvavusį, abu jaunuolius mušusį policininko sūnų, ne kartą teistą 20-metį E.Zapustą siūlyta įkaltinti kiek trumpesniam terminui - 15 metų. Nužudyto vaikino motina ir per plauką išgyvenęs velionio draugas D.Utmanas abiems nusikaltėliams teismo prašė skirti aukščiausią bausmę, - įkalinimą iki gyvos galvos. Kauno apygardos teismas policininko sūnaus veiksmus perkvalifikavo į viešosios tvarkos pažeidimą ir už tai skyrė vos 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Prie jos pridėjus bausmę už anksčiau įvykdytus nusikaltimus, galutinė bausmė – 5 metai už grotų.
Teismo malonės sulaukė ir D.Vonžodas. Jam inkriminuotas pasikėsinimas nužudyti per plauką likusį gyvą D.Utmaną teisėjų buvo perkvalifikuotas tik į sunkų sveikatos sutrikdymą. Vietoje prokurorų prašytų 19 metų ne kartą teistam kauniečiui skirta 17 metų nelaisvės.
„Nuosprendį vertinu prastai, turėjo abu gauti po lygiai, juk bendrai dalyvavo“, - sakė D.Utmanas. Paklaustas, ar nėra keista, kad policininko sūnus E.Zapustas vietoje prokurorų siūlytų 15 metų už grotų praleis vos penkerius, egzekuciją išgyvenęs vaikinas neatmetė, kad šios aplinkybės gali būti susijusios. „Korupcija ar kažkas tokio? Na, aišku, gali būti. Niekada nežinai, tačiau tai gali būti susiję“, - po nuosprendžio paskelbimo sakė D.Utmanas.
Egzekucija sukrėtė Kauną
Iš Balbieriškio į Kauną trumpam atvykęs 23 metų T.Vaismanas Laisvės alėjoje buvo mirtinai peiliu subadytas 2007 metų gruodžio 21-osios paryčiais. Į gimtąjį miestelį Kalėdoms iš užsienio grįžęs vaikinas tądien kartu su dvejais metais vyresniu draugu D.Utmanu užsuko pasilinksminti į Kauno naktinį klubą „Siena“.
Apie 4 val. ryto klubui baigiant darbą, balbieriškiečius prie rūbinės užkabino du vietos jaunuoliai, dėl menkavertės priežasties įvykus konfliktui vaikinai apsižodžiavo. Po kelių minučių veiksmas persikėlė į lauką, kur prasiveržė kauniečių agresija. Vaizdo kamera užfiksavo, kaip 3 val. 53 min. iš darbą baigiančio naktinio klubo į Laisvės alėją pasipila pirmieji žmonės. Šalia klubo stoviniuoja laukan išėjęs T.Vaismanas su draugu. Netikėtai šalia jų pasirodo du kauniečiai, tuomet vos 19 metų sulaukęs policininko sūnus E.Zapustas ir metais vyresnis D.Vonžodas.
Staiga kauniečiai puola D.Utmaną, vaikinui spiria į krūtinę, mažiausiai du kartus kumščiais smogia į galvą, jis, praradęs sąmonę, krenta ant grindinio. Iš Balbieriškio į Kauną dirbti atvykęs vaikinas lieka gulėti ties lošimo namų „Tet-a-tet“ durimis. Išsigandęs T.Vaismanas puola bėgti, žudikai jį vejasi. Vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, kaip vos už kelių dešimčių metrų, šalia kioskų pasiviję auką E.Zapustas ir D.Vonžodas surengia kruviną egzekuciją. Keliais smūgiais į galvą T.Vaismaną partrenkę ant žemės žudikai auką negailestingai spardo kojomis, vienas jų pasilenkia ir daugybę kartų smūgiuoja sąmonę praradusiam vaikinui peiliu į pilvą ir krūtinę.
Po kelių akimirkų sužvėrėjusių kauniečių dėmesį patraukia netoliese ant Laisvės alėjos grindinio be sąmonės gulintis D.Utmanas. Pribėgę prie vaikino jį spardo kojomis, taikydami į galvą. D.Vonžodas pasilenkia ir peiliu smogia D.Utmanui į krūtinės sritį. Tarsi mėgaudamiesi žudynėmis sužvėrėję kauniečiai dar kartą grįžta prie mirtinai peiliu sužaloto T.Vaismano, kelis kartus spiria gulinčiam vaikinui į galvą.
Atlikę kruviną darbą budeliai neskubėdami patraukia I.Kanto gatvės prieigose klientų laukiančių taksi automobilių link. Abejingai žingsniuojančius žudikus užfiksavo gatvę stebinčios lošimo namų kameros.
Teisėjai susirūpino savo turtu
Po teisėjo J.Furmanavičiaus nužudymo Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė pareiškė, kad “J.Furmanavičius buvo pakankamai kvalifikuotas teisėjas, jo darbas nekėlė jokių įtarimų“.
Pasak L. Garnelienės, teisėjo J. Furmanavičiaus veikla nebuvo sustabdyta, nes viešai pareikštų įtarimų dėl pedofilijos niekas nepatvirtino. „Tai buvo tik mergaitės tėvo išreikšti įtarimai, - sakė ji. - Sustabdyti teisėjo įgalinimus galima tik įstatymo nustatyta tvarka, Seimui arba Prezidentui tam duodant sutikimą. J. Furmanavičius buvo pakankamai kvalifikuotas teisėjas, jo darbas nekėlė jokių įtarimų“.
Atsakydama į DELFI skaitytojų klausimus ji nurodė, kad dar rugpjūčio mėnesį Teisėjų taryba gavo kauniečio Drąsiaus Kedžio kreipimąsi su vaizdo medžiaga.
„Ji buvo persiųsta Generalinei prokuratūrai, nes tik prokuratūra gali priimti sprendimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teisėjų taryba nei tiria nusikaltimų, nei gali inicijuoti teisėjo neliečiamybės panaikinimą“, - teigė L. Garnelienė.
Be to, ji pripažino, kad patys teisėjai vengia Teisėjų tarybai pranešti apie jiems vengiamas pretenzijas. „Kadangi nežinau pilnai visos situacijos, man labai sunku vertinti, ką buvo galima padaryti iki tol“, - teigė L. Garnelienė.
Teisėjų tarybos pirmininkė taip pat tuo metu kažkodėl sakė, kad reikia “užtikrinti, kad būtų apsaugotas teisėjų turtas”.
laisvaslaikrastis.lt
TAIP PAT SKAITYKITE:
DĖL J.FURMANAVIČIAUS KALTĖS VYRO NETEKUSI NAŠLĖ NEGALI JAM ATLEISTI
VIENA JONO FURMANAVIČIAUS SESERŲ IŠSIDAVĖ, KAD BUVO PASAMDĘ PRIVATŲ SEKLĮ D. KEDŽIUI SURASTI.TAI KAS GALI PANEIGTI, KAD ŠIE “SEKLIAI “SURADO IR O GAL NET NUŽUDĖ KEDĮ?
LAISVĖS ALĖJĄ KRAUJU UŽLIEJUSIEMS KAUNIEČIAMS – ŠOKIRUOJANTIS NUOSPRENDIS
SOSTINĖS PATRULIŲ REIDO “LAIMIKIS” - NE TIK KAUNO TEISĖJAS, BET IR “ŽALGIRIO” LEGIONIERIUS
VIENA JONO FURMANAVIČIAUS SESERŲ IŠSIDAVĖ, KAD BUVO PASAMDĘ PRIVATŲ SEKLĮ D. KEDŽIUI SURASTI.TAI KAS GALI PANEIGTI, KAD ŠIE “SEKLIAI “SURADO IR O GAL NET NUŽUDĖ KEDĮ?
LAISVĖS ALĖJĄ KRAUJU UŽLIEJUSIEMS KAUNIEČIAMS – ŠOKIRUOJANTIS NUOSPRENDIS
SOSTINĖS PATRULIŲ REIDO “LAIMIKIS” - NE TIK KAUNO TEISĖJAS, BET IR “ŽALGIRIO” LEGIONIERIUS
