Kreipimaisi
Lietuvos Respublika
KLAIPĖDOS MIESTO IR APSKRITIES PROFESINĖ SĄJUNGA
(TRADE UNION OF KLAIPEDA TOWN AND REGION
Kodas 193431871. S. Dariaus ir S. Girėno g. 21-21, LT- 92254 Klaipėda, tel. (8-46) 411019, (46) 217825, (8-686) 17406
A/s. Nr. LT81 7300 0100 0232 9702 „Swedbank“. El. paštas kmapsp@gmail.com, www.kmaps.lt
K R E I P I M A S I S
Į UŽSIENIO AMBASADAS LIETUVOJE
Gerbiami užsienio šalių Ambasadoriai,
Nesibaigiantys Lietuvos valdžios teisėsaugos institucijų išpuoliai prieš politikę Neringą Venckienę, kuri nuo politinės partijos "Drąsos kelias" dalyvauja šių metų spalio 14 d. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kandidate,
panaudojant Panevėžio miesto prokurorus, bandoma kištis į N. Venckienės gydymo procesą, neleidžiama jai ir kitiems partijos nariams ruoštis rinkiminei kampanijai.
Vyksta kandidatės į Seimo narius ir jos giminių, taip pat ir kitų partijos narių politinis persekiojimas. Peržengtos visos ribos ir mūsų nuomonė turime apie tai garsiai ir viešai prabilti.
Visuomenėje, kurioje per dvidešimt metų didėjo atotrūkis tarp tų, kurie pasijuto Dievo pateptaisiais ir išrinktaisiais bei pasivadino save Lietuvos "elitu", "valstybininkais",- šiandien jie šią visuomenę vadina "minia", "runkeliais", "šunauja", "patvoriniais" ir panašiai. Tokia visuomenė, valdant vadinamam "elitui", negali būti nei saugi, nei demokratiška, nei teisinga.
Jau penkeri metai, kai Lietuvos teisėsauga bando užgniaužti rezonansinę pedofilijos bylą, susijusią su mažos mergaitės iš Garliavos tvirkinimu bei prievartavimu. Bylą, kuri nusinešė keturių žmonių gyvybes. Esantys dabar valdžioje, dar liaudyje vadinami "valdžiažmogiais", mėgina mūsų piliečiams plauti smegenis ir melu įtikinti, kad Lietuvoje neegzistuoja valstybinis pedofilų klanas, kad visą tai išgalvota istorija. Tačiau visi matėme šių metų gegužės 17 d. tragiškus įvykius Garliavoje, sukrėtusios Lietuvą ir pasaulį, kai iki dantų ginkluotų 240 sukarinto būrio policininkų puolė beginklius žmones ir naudodami prievartą atėmė vaiką. Matėme, kaip valstybės vadovai nereaguoja į Konstitucijos ir įstatymų pažeidimus. Matome, kaip žeminami mes visi ir mūsų valstybė. Šiandien skleidžiamas valdžios melas jau peržengė visas padorumo ribas. Valdžios globojamo pedofilų klano grėsmė mūsų vaikų laisvei, saugumui ir gerovei per visą dvidešimtmetį išliko iki šiol. Dabar ji dar labiau išryškėjo, nes iškilo pačiu bjauriausiu, atviro melo ir šantažo pavidalu.
Kas šiandien kaltas už tautos pažeminimą, už netvarką, korupciją ir kontrabandą, už badaujančius pensininkus ir vaikus, už smurto ir baimės propagandą, už valdžios autoriteto praradimą? Dabar, kai visa jėga imamasi triuškinti nužudytojo Drąsiaus Kedžio seserį Neringą Venckienę, padorūs žmonės turi atsistoti jos pusėn. Vargu, ar Lietuvos žmonės gali toliau normaliai gyventi su atvirą gegužės 17-osios žaizda savo dvasioje?
Gerbiami Ambasadoriai,
Kreipiamės į Jūs ir prašome kiek galima paveikti mūsų valstybės vadovus ir pareikalauti iš jų moralinės atsakomybės dėl vykdomos nedemokratiškos politikos mūsų piliečių atžvilgiu ir nutraukti aktyvistų už demokratiją persekiojimą, pasitelkiant teisėsaugos ir jėgos struktūras.
Pagarbiai, Edvardas ŠALKAUSKAS
Klaipėdos miesto ir apskrities profsąjungos pirmininkas
2012 m. rugpjūčio 15 d.
Nesibaigiantys Lietuvos valdžios teisėsaugos institucijų išpuoliai prieš politikę Neringą Venckienę, kuri nuo politinės partijos "Drąsos kelias" dalyvauja šių metų spalio 14 d. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kandidate,
panaudojant Panevėžio miesto prokurorus, bandoma kištis į N. Venckienės gydymo procesą, neleidžiama jai ir kitiems partijos nariams ruoštis rinkiminei kampanijai.
Vyksta kandidatės į Seimo narius ir jos giminių, taip pat ir kitų partijos narių politinis persekiojimas. Peržengtos visos ribos ir mūsų nuomonė turime apie tai garsiai ir viešai prabilti.
Visuomenėje, kurioje per dvidešimt metų didėjo atotrūkis tarp tų, kurie pasijuto Dievo pateptaisiais ir išrinktaisiais bei pasivadino save Lietuvos "elitu", "valstybininkais",- šiandien jie šią visuomenę vadina "minia", "runkeliais", "šunauja", "patvoriniais" ir panašiai. Tokia visuomenė, valdant vadinamam "elitui", negali būti nei saugi, nei demokratiška, nei teisinga.
Jau penkeri metai, kai Lietuvos teisėsauga bando užgniaužti rezonansinę pedofilijos bylą, susijusią su mažos mergaitės iš Garliavos tvirkinimu bei prievartavimu. Bylą, kuri nusinešė keturių žmonių gyvybes. Esantys dabar valdžioje, dar liaudyje vadinami "valdžiažmogiais", mėgina mūsų piliečiams plauti smegenis ir melu įtikinti, kad Lietuvoje neegzistuoja valstybinis pedofilų klanas, kad visą tai išgalvota istorija. Tačiau visi matėme šių metų gegužės 17 d. tragiškus įvykius Garliavoje, sukrėtusios Lietuvą ir pasaulį, kai iki dantų ginkluotų 240 sukarinto būrio policininkų puolė beginklius žmones ir naudodami prievartą atėmė vaiką. Matėme, kaip valstybės vadovai nereaguoja į Konstitucijos ir įstatymų pažeidimus. Matome, kaip žeminami mes visi ir mūsų valstybė. Šiandien skleidžiamas valdžios melas jau peržengė visas padorumo ribas. Valdžios globojamo pedofilų klano grėsmė mūsų vaikų laisvei, saugumui ir gerovei per visą dvidešimtmetį išliko iki šiol. Dabar ji dar labiau išryškėjo, nes iškilo pačiu bjauriausiu, atviro melo ir šantažo pavidalu.
Kas šiandien kaltas už tautos pažeminimą, už netvarką, korupciją ir kontrabandą, už badaujančius pensininkus ir vaikus, už smurto ir baimės propagandą, už valdžios autoriteto praradimą? Dabar, kai visa jėga imamasi triuškinti nužudytojo Drąsiaus Kedžio seserį Neringą Venckienę, padorūs žmonės turi atsistoti jos pusėn. Vargu, ar Lietuvos žmonės gali toliau normaliai gyventi su atvirą gegužės 17-osios žaizda savo dvasioje?
Gerbiami Ambasadoriai,
Kreipiamės į Jūs ir prašome kiek galima paveikti mūsų valstybės vadovus ir pareikalauti iš jų moralinės atsakomybės dėl vykdomos nedemokratiškos politikos mūsų piliečių atžvilgiu ir nutraukti aktyvistų už demokratiją persekiojimą, pasitelkiant teisėsaugos ir jėgos struktūras.
Pagarbiai, Edvardas ŠALKAUSKAS
Klaipėdos miesto ir apskrities profsąjungos pirmininkas
2012 m. rugpjūčio 15 d.
DĖL LABIAU ORGANIZUOTOS VISUOMENĖS
Klaipėdos miesto ir apskrities profsąjungos pirmininkas
2012 m. rugpjūčio 15 d.
Asmenine patirtimi žinome – tiek valstybė, tiek atskiras žmogus, be sąžiningų teismų ir teisėsaugos jaučiasi išduoti.
Teisininkė Neringa Venckienė Tautai, prieš du dešimtmečius atkūrusiai valstybę, bet nustumtai į paraštę, pasiūlė vėl ją susigrąžinti. Garliavos mergaitės liudijimai atskleidė teisminės sistemos sugedimo lygmenį. Drąsos kelio žmonės būrėsi tiek bandydami apsaugoti mažąją Deimantę, tiek bandydami priversti teisėsaugą dirbti savo darbą. Bet Klonio gatvės sąjūdžiui atsakyta niekuo nepateisinamu smurtu ir visuomenės gąsdinimu.Oligarchų, latifundininkų ir gazpromo pinigais išlaikomos partinės grupuotės pasirodė nepaprastai vieningomis.
Drąsos kelio judėjimo vardu N. Venckienė pakvietė visas pilietines visuomenės organizacijas ir atskirus piliečius taip pat suvienyti pastangas, kad išsaugotume paskutinį Tautos demokratinį iškovojimą – galimybę sąžininguose rinkimuose rinkti tikrai mus atstovausiančią valdžią. Kad visi greta pasuktume į teisinės, socialiai teisingos Lietuvos valstybės kūrimo kelią. Kad į valstybės parlamentą ir vykdomosios valdžios struktūras iš savo tarpo iškeltume geriausiai galinčius mus atstovauti žmones.
Upės ir upokšniai įgauna jėgą, kai susilieja į vieną galingą srautą.
Mes, pasirašydami šį plataus vieningojo srauto organizuotos visuomenės kūrimo pareiškimą kartu keliame sąlygą, kad Drąsos kelias inicijuotų jį remiančių visuomenės organizacijų atstovų sąskrydį, ir jame aptartų pasaulio lietuviams priimtiną Lietuvos valstybės ateities modelį.
O mūsų išrinkti į valdžios institucijas atstovai įsipareigotų savo veiklą skirti tam, kad visuomenės lūkesčiai sukurti tikrai demokratinę valstybę būtų įgyvendinti.
Drąsos kelią remiančios organizacijos:
Pasipriešinimo okupacijai organizacijų darbo grupė
Sesuo Nijolė Sadūnatė
Lietuvos fronto bičiuliai Vilniaus skyrius
Stefanija Veversevičienė
Eglė Mirončikienė
Bernardas Gražulis (Airija)
2012 m. rugpjūčio 15 d.
Asmenine patirtimi žinome – tiek valstybė, tiek atskiras žmogus, be sąžiningų teismų ir teisėsaugos jaučiasi išduoti.
Teisininkė Neringa Venckienė Tautai, prieš du dešimtmečius atkūrusiai valstybę, bet nustumtai į paraštę, pasiūlė vėl ją susigrąžinti. Garliavos mergaitės liudijimai atskleidė teisminės sistemos sugedimo lygmenį. Drąsos kelio žmonės būrėsi tiek bandydami apsaugoti mažąją Deimantę, tiek bandydami priversti teisėsaugą dirbti savo darbą. Bet Klonio gatvės sąjūdžiui atsakyta niekuo nepateisinamu smurtu ir visuomenės gąsdinimu.Oligarchų, latifundininkų ir gazpromo pinigais išlaikomos partinės grupuotės pasirodė nepaprastai vieningomis.
Drąsos kelio judėjimo vardu N. Venckienė pakvietė visas pilietines visuomenės organizacijas ir atskirus piliečius taip pat suvienyti pastangas, kad išsaugotume paskutinį Tautos demokratinį iškovojimą – galimybę sąžininguose rinkimuose rinkti tikrai mus atstovausiančią valdžią. Kad visi greta pasuktume į teisinės, socialiai teisingos Lietuvos valstybės kūrimo kelią. Kad į valstybės parlamentą ir vykdomosios valdžios struktūras iš savo tarpo iškeltume geriausiai galinčius mus atstovauti žmones.
Upės ir upokšniai įgauna jėgą, kai susilieja į vieną galingą srautą.
Mes, pasirašydami šį plataus vieningojo srauto organizuotos visuomenės kūrimo pareiškimą kartu keliame sąlygą, kad Drąsos kelias inicijuotų jį remiančių visuomenės organizacijų atstovų sąskrydį, ir jame aptartų pasaulio lietuviams priimtiną Lietuvos valstybės ateities modelį.
O mūsų išrinkti į valdžios institucijas atstovai įsipareigotų savo veiklą skirti tam, kad visuomenės lūkesčiai sukurti tikrai demokratinę valstybę būtų įgyvendinti.
Drąsos kelią remiančios organizacijos:
Pasipriešinimo okupacijai organizacijų darbo grupė
Sesuo Nijolė Sadūnatė
Lietuvos fronto bičiuliai Vilniaus skyrius
Stefanija Veversevičienė
Eglė Mirončikienė
Bernardas Gražulis (Airija)
Nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą
SKUNDAS DĖL 2012-06-05 KAUNO MIESTO VIEŠOSIOS POLICIJOS VEIKSMŲ NUTRAUKIANT JAUNIMO PILIETINĘ AKCIJĄ
Raštas gautas iš Vilniaus VTAT
Raštas iš Vaiko teisių apsaugos kontrolierės
Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Sąjūdžio Taryba
SEIMO PIRMININKEI I.DEGUTIENEI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKEI
IRENAI DEGUTIENEI
SKUNDAS
Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio pažeidimų
2012-06-18
2012-06-15 Seimo laikinosios tyrimo komisijos „Dėl sutikimo Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėją Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę“ posėdyje komisijos pirmininko Evaldo Jurkevičiaus iniciatyva ir sprendimu, pritarus Seimo nariams Daliai Kuodytei ir Juliui Sabatauskui, visuomenės atstovui buvo uždrausta iš savo vietos maža buitine kamera filmuoti komisijos posėdį.
Toks sprendimas pažeidė Lietuvos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą teisę nekliudomai gauti ir skleisti informaciją.
Konstitucijos 25 straipsnyje nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
1995 m. Lietuvos Respublikos ratifikuotos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam. Šiame Konvencijos straipsnyje nurodyta, kad šios laisvės gali turėti apribojimų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos dėl valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą.
Šios pamatinės nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme. Įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse, užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją. Įstatymas numato apribojimus privataus pobūdžio ir konstitucinę santvarką saugančiai informacijai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad viešąja vieta laikoma atvira patekti vieta, kurioje turi teisę lankytis kiti asmenys. Seimas, kaip ir kitos valstybės bei savivaldybės institucijos yra vieša vieta, todėl privataus pobūdžio informacijai įstatymu taikomi apribojimai čia negali būti taikomi.
Lietuvos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę gauti ir skleisti informaciją, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Apribojimus nustato įstatymas, kai tai yra būtina dėl valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą.
Komisija 2012-06-15 posėdyje nesvarstė klausimų, kurių viešas skleidimas yra apribotas įstatymu. Todėl Seimo laikinosios komisijos pirmininko Evaldo Jurkevičiaus sprendimas neleisti iš savo vietos filmuoti komisijos posėdį, neteisėtai apribojo konstitucinę piliečių teisę nekliudomai gauti ir skleisti informaciją. Komisijos pirmininkas, priimdamas šį sprendimą rėmėsi ne įstatymu, o asmeniniais jo bei grupės Seimo narių motyvais ir interesais.
Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Ši laisvė - svarbi įvairių Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo prielaida, kadangi asmuo visavertiškai įgyvendinti daugelį savo konstitucinių teisių ir laisvių gali tik turėdamas laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai.
Gerbiama Seimo Pirmininke, prašome Jus išaiškinti Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkui Evaldui Jurkevičiui, komisijos nariams Daliai Kuodytei ir Juliui Sabatauskui Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas piliečių teises ir užtikrinti, kad tokie pažeidimai daugiau nepasikartotų.
Visuomenės atstovai:
Eglė Mirončikienė
Raimundas Drevininkaitis
Stefanija Veversevičienė
Janina Krušinskienė
Nijolė Sadūnaitė
Juozas Šaulys
Leonas Kerosierius
Algirdas Endriukaitis
Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio pažeidimų
2012-06-18
2012-06-15 Seimo laikinosios tyrimo komisijos „Dėl sutikimo Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėją Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę“ posėdyje komisijos pirmininko Evaldo Jurkevičiaus iniciatyva ir sprendimu, pritarus Seimo nariams Daliai Kuodytei ir Juliui Sabatauskui, visuomenės atstovui buvo uždrausta iš savo vietos maža buitine kamera filmuoti komisijos posėdį.
Toks sprendimas pažeidė Lietuvos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą teisę nekliudomai gauti ir skleisti informaciją.
Konstitucijos 25 straipsnyje nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
1995 m. Lietuvos Respublikos ratifikuotos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam. Šiame Konvencijos straipsnyje nurodyta, kad šios laisvės gali turėti apribojimų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos dėl valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą.
Šios pamatinės nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme. Įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse, užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją. Įstatymas numato apribojimus privataus pobūdžio ir konstitucinę santvarką saugančiai informacijai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad viešąja vieta laikoma atvira patekti vieta, kurioje turi teisę lankytis kiti asmenys. Seimas, kaip ir kitos valstybės bei savivaldybės institucijos yra vieša vieta, todėl privataus pobūdžio informacijai įstatymu taikomi apribojimai čia negali būti taikomi.
Lietuvos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę gauti ir skleisti informaciją, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Apribojimus nustato įstatymas, kai tai yra būtina dėl valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą.
Komisija 2012-06-15 posėdyje nesvarstė klausimų, kurių viešas skleidimas yra apribotas įstatymu. Todėl Seimo laikinosios komisijos pirmininko Evaldo Jurkevičiaus sprendimas neleisti iš savo vietos filmuoti komisijos posėdį, neteisėtai apribojo konstitucinę piliečių teisę nekliudomai gauti ir skleisti informaciją. Komisijos pirmininkas, priimdamas šį sprendimą rėmėsi ne įstatymu, o asmeniniais jo bei grupės Seimo narių motyvais ir interesais.
Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Ši laisvė - svarbi įvairių Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo prielaida, kadangi asmuo visavertiškai įgyvendinti daugelį savo konstitucinių teisių ir laisvių gali tik turėdamas laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai.
Gerbiama Seimo Pirmininke, prašome Jus išaiškinti Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkui Evaldui Jurkevičiui, komisijos nariams Daliai Kuodytei ir Juliui Sabatauskui Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas piliečių teises ir užtikrinti, kad tokie pažeidimai daugiau nepasikartotų.
Visuomenės atstovai:
Eglė Mirončikienė
Raimundas Drevininkaitis
Stefanija Veversevičienė
Janina Krušinskienė
Nijolė Sadūnaitė
Juozas Šaulys
Leonas Kerosierius
Algirdas Endriukaitis
Lietuvos pediatrų draugijos valdybos pirmininko, Lietuvos vaikų sveikatos tarybos pirmininko pareiškimas
EKSPERTAI.EU: Ponai prievartos toleruotojai, kiek laiko ruošite atsakymą? Dešimt dienų? Dvidešimt? O gal daugiau?
Pediatrų draugijos kreipimasis
KREIPIMASIS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI
2012 metų Gegužės mėn. 17 d. privalo atsiminti kiekvienas Lietuvos doras žmogus. Ši diena jau įrašyta į Lietuvos istoriją, kaip vienas jos juodžiausių puslapių. Šią dieną mūsų valdžia galutinai sutrypė, paniekino teisingumą ir visai visuomenei parodė, kam ji iš tikrųjų tarnauja ir kieno interesams atstovauja.
Visuomenės balsas, reikalaujant teisingumo, nebuvo išgirstas. Mūsų valdžios nesujaudino ir mažytės, bejėgės mergaitės skausmo ašaros- sutrypiant, paniekinant Konstituciją, įstatymus, tarptautinės teisės normas, pavartojant brutalų smurtą, pasitelkus milžiniškas valdžios prievartos aparato pajėgas, ji buvo išplėšta, tiesiog pagrobta iš ją mylinčios šeimos ir perduota į galimos nusikaltėlės rankas.
Gerbiami Seimo nariai, esame įsitikinę, kad siaubinga prievarta gegužės 17 d. nebūtų buvusi pavartota, jei Seimas, Prezidentė būtų tinkamai reagavę į 2012 kovo 23 d. brutalius smurtinius veiksmus mergaitės atžvilgiu. Seimas , Prezidentė privalėjo viešai pasmerkti tokius veiksmus ir pareikalauti kaltų pareigūnų atsakomybės. Deja, to neįvyko. Priešingai- Seime net buvo uždrausta bet kokia diskusija šiuo klausimu.
Manome, kad savo neveikimu ir draudimu net pasinaudojant Konstitucine teise diskutuoti dėl smurto mažos mergaitės atžvilgiu, tiek Prezidentė, tiek Seimas davė suprasti pedofiliniam klanui, kad tokiems veiksmams valdžia pritaria.
Į juodžiausią Lietuvos istorijos puslapį jau įrašytas ne tik siaubingas gegužės 17d. rytas, bet ir valdžios veiksmai, susidorojant vos ne su kiekvienų garbingu Lietuvos patriotu, kurie, pasinaudodami savo Konstitucine teise, išdrįso viešai mitinguose reikalauti teisingumo ir valdininkų atsakomybės. Baudžiamojon atsakomybėn yra traukiami Nepriklausomybės Akto signatarai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, kiti dori ir garbingi piliečiai, išdrįsę žodžiu viešai pasipriešinti valdžiažmogių savivalei. Viskas daroma, kad būtų susidorota ir su teisėtomis priemonėmis ieškančia teisingumo mergaitės globėja teisėja Neringa Venckiene.
Nemanome, kad po to, kas įvyko, mūsų valstybė dar turi teisę vadintis teisine, demokratinę šalimi. Teisinėje demokratinėje valstybėje Aukščiausioji valdžia priklauso tautai, visai visuomenei, kuri savo valdžią vykdo per savo deleguotus valdžios atstovus-Seimą, Prezidentę. Visi Seimo nariai, Prezidentė, teisėsaugos institucijų vadovai, prokurorai, teisėjai..., pradėdami eiti pareigas iškilmingai prisiekia tarnauti Konstitucijai, įstatymams ir žmonėms.
Mūsų visa valdžia įrodė, kad jai Konstitucija, įstatymai, tarptautinės teisės normos negalioja, kad šie dokumentai tėra tik „popiergaliai“ savo tautai mulkinti, kad į šalies Aukščiausiąją valdžią- Tautą, Visuomenę ji žiūri vien su panieka, kaip vergvaldys į savo vergus, kuriuos prisimins tik vėl artėjant rinkimams, kad galėtų dar kartą apgauti. Visa valdžia savo duotą priesaiką, tautos pasitikėjimo mandatus jau sutrypė ir nemanome, kad ji dar turi teisę atstovauti Tautą.
Manome, kad mūsų valstybę šiandieną drąsiai galima pavadinti teismokratine, policine, mažumos diktatūros daugumai šalimi. Ji baigia perimti stalinistinių, diktatūrinių režimų tradicijas. Mūsų valdžios veiksmus šiandiena drąsiai gali sveikinti visas Lukašenkos režimas ir į jį panašūs.
Gerbiami Seimo nariai, Jūs dar turite galimybę nors kiek atstatyti prarastą pasitikėjimą visos Tautos akyse.
2012 gegužės 23 d. Generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti teisėją Neringą Venskienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Generalinis prokuroras į Seimą kreipėsi tik po to, kai Amerikos Lietuviai mitingais pasitiko Prezidentę Dalią Grybauskaitę, smerkdami jos neveikimą dėl prievartos prieš mergaitę pavartojimo.
Esame įsitikinę, kad tokiais veiksmais yra siekiama susidoroti su teisėtomis priemonėmis teisybės ieškančia Neringa Venskiene, kaip ir su kitais demokratinės valstybės patriotais, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariais, Nepriklausomybės akto signatarais... Jie jau tapo disidentais savo šalyje, už kurios Nepriklausomybę kovojo.
Neringai Venskienei norima pareikšti visiškai absurdiškus įtarimus, kad ji nevykdžiusi teismo sprendimo perduoti mažą mergaitę galimai nusikaltėlei, nors visiškai aišku, kad ir pati Neringa Venskienė, nepavartojusi prievartos mergaitės atžvilgiu, prieš jos valią sprendimo įvykdyti negalėjo, nes ji pati būtų pažeidusi įstatymus ir tarptautinės teisės normas. Tikriausiai ir patys Seimo nariai netiki, kad Neringa Venskienė galėjo kažkokiu tai būdų pasipriešinti Pasaulio Sambo imtynių vicečempionui. Prievarta buvo vartojamą prieš ją pačią. Neatlaiko kritikos ir noras patraukti Neringą Venskienę atsakomybėn dėl teisėjų pažeminimo. Savo žodžių N. Venckienė netaikė konkretiems teisėjams, tačiau jos išsakyti žodžiai atitinka objektyvią tiesą- visa teismų sistema yra korumpuota, joje klesti kyšininkavimas, nebaudžiamumo atmosfera ir joje reikalinga esminė reforma. Tai patvirtina ir šių metų nuskambėjusios baudžiamosios bylos, kuriose atsakomybėn traukiami teisėjai-kyšininkai, o kiek teisėjų leista „savo noru“ apleisti postus dėl išaiškėjusios korupcijos.
Gerbiami Seimo nariai, mes kreipiamės į Jūsų sąžinę-neleiskite galutinai klaniniams niekšams sutrypti teisingumo. Apsidairykite apie save gal pagaliau suprasite, kad klanas baigia Jus ir visą valdžią pajungti savo nusikalstamų planų įgyvendinimui.
JŪSŲ RANKOSE TEISINGUMO, O KARTU IR DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS LIKIMAS.
JŪSŲ VEIKSMUS STEBI VISA TAUTA IR LAUKIA RYŽTINGŲ VEIKSMŲ ATSTATANT TEISINGUMĄ
KOMITETAS NERINGAI VENCKIENEI GINTI
Visuomenės balsas, reikalaujant teisingumo, nebuvo išgirstas. Mūsų valdžios nesujaudino ir mažytės, bejėgės mergaitės skausmo ašaros- sutrypiant, paniekinant Konstituciją, įstatymus, tarptautinės teisės normas, pavartojant brutalų smurtą, pasitelkus milžiniškas valdžios prievartos aparato pajėgas, ji buvo išplėšta, tiesiog pagrobta iš ją mylinčios šeimos ir perduota į galimos nusikaltėlės rankas.
Gerbiami Seimo nariai, esame įsitikinę, kad siaubinga prievarta gegužės 17 d. nebūtų buvusi pavartota, jei Seimas, Prezidentė būtų tinkamai reagavę į 2012 kovo 23 d. brutalius smurtinius veiksmus mergaitės atžvilgiu. Seimas , Prezidentė privalėjo viešai pasmerkti tokius veiksmus ir pareikalauti kaltų pareigūnų atsakomybės. Deja, to neįvyko. Priešingai- Seime net buvo uždrausta bet kokia diskusija šiuo klausimu.
Manome, kad savo neveikimu ir draudimu net pasinaudojant Konstitucine teise diskutuoti dėl smurto mažos mergaitės atžvilgiu, tiek Prezidentė, tiek Seimas davė suprasti pedofiliniam klanui, kad tokiems veiksmams valdžia pritaria.
Į juodžiausią Lietuvos istorijos puslapį jau įrašytas ne tik siaubingas gegužės 17d. rytas, bet ir valdžios veiksmai, susidorojant vos ne su kiekvienų garbingu Lietuvos patriotu, kurie, pasinaudodami savo Konstitucine teise, išdrįso viešai mitinguose reikalauti teisingumo ir valdininkų atsakomybės. Baudžiamojon atsakomybėn yra traukiami Nepriklausomybės Akto signatarai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, kiti dori ir garbingi piliečiai, išdrįsę žodžiu viešai pasipriešinti valdžiažmogių savivalei. Viskas daroma, kad būtų susidorota ir su teisėtomis priemonėmis ieškančia teisingumo mergaitės globėja teisėja Neringa Venckiene.
Nemanome, kad po to, kas įvyko, mūsų valstybė dar turi teisę vadintis teisine, demokratinę šalimi. Teisinėje demokratinėje valstybėje Aukščiausioji valdžia priklauso tautai, visai visuomenei, kuri savo valdžią vykdo per savo deleguotus valdžios atstovus-Seimą, Prezidentę. Visi Seimo nariai, Prezidentė, teisėsaugos institucijų vadovai, prokurorai, teisėjai..., pradėdami eiti pareigas iškilmingai prisiekia tarnauti Konstitucijai, įstatymams ir žmonėms.
Mūsų visa valdžia įrodė, kad jai Konstitucija, įstatymai, tarptautinės teisės normos negalioja, kad šie dokumentai tėra tik „popiergaliai“ savo tautai mulkinti, kad į šalies Aukščiausiąją valdžią- Tautą, Visuomenę ji žiūri vien su panieka, kaip vergvaldys į savo vergus, kuriuos prisimins tik vėl artėjant rinkimams, kad galėtų dar kartą apgauti. Visa valdžia savo duotą priesaiką, tautos pasitikėjimo mandatus jau sutrypė ir nemanome, kad ji dar turi teisę atstovauti Tautą.
Manome, kad mūsų valstybę šiandieną drąsiai galima pavadinti teismokratine, policine, mažumos diktatūros daugumai šalimi. Ji baigia perimti stalinistinių, diktatūrinių režimų tradicijas. Mūsų valdžios veiksmus šiandiena drąsiai gali sveikinti visas Lukašenkos režimas ir į jį panašūs.
Gerbiami Seimo nariai, Jūs dar turite galimybę nors kiek atstatyti prarastą pasitikėjimą visos Tautos akyse.
2012 gegužės 23 d. Generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti teisėją Neringą Venskienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Generalinis prokuroras į Seimą kreipėsi tik po to, kai Amerikos Lietuviai mitingais pasitiko Prezidentę Dalią Grybauskaitę, smerkdami jos neveikimą dėl prievartos prieš mergaitę pavartojimo.
Esame įsitikinę, kad tokiais veiksmais yra siekiama susidoroti su teisėtomis priemonėmis teisybės ieškančia Neringa Venskiene, kaip ir su kitais demokratinės valstybės patriotais, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariais, Nepriklausomybės akto signatarais... Jie jau tapo disidentais savo šalyje, už kurios Nepriklausomybę kovojo.
Neringai Venskienei norima pareikšti visiškai absurdiškus įtarimus, kad ji nevykdžiusi teismo sprendimo perduoti mažą mergaitę galimai nusikaltėlei, nors visiškai aišku, kad ir pati Neringa Venskienė, nepavartojusi prievartos mergaitės atžvilgiu, prieš jos valią sprendimo įvykdyti negalėjo, nes ji pati būtų pažeidusi įstatymus ir tarptautinės teisės normas. Tikriausiai ir patys Seimo nariai netiki, kad Neringa Venskienė galėjo kažkokiu tai būdų pasipriešinti Pasaulio Sambo imtynių vicečempionui. Prievarta buvo vartojamą prieš ją pačią. Neatlaiko kritikos ir noras patraukti Neringą Venskienę atsakomybėn dėl teisėjų pažeminimo. Savo žodžių N. Venckienė netaikė konkretiems teisėjams, tačiau jos išsakyti žodžiai atitinka objektyvią tiesą- visa teismų sistema yra korumpuota, joje klesti kyšininkavimas, nebaudžiamumo atmosfera ir joje reikalinga esminė reforma. Tai patvirtina ir šių metų nuskambėjusios baudžiamosios bylos, kuriose atsakomybėn traukiami teisėjai-kyšininkai, o kiek teisėjų leista „savo noru“ apleisti postus dėl išaiškėjusios korupcijos.
Gerbiami Seimo nariai, mes kreipiamės į Jūsų sąžinę-neleiskite galutinai klaniniams niekšams sutrypti teisingumo. Apsidairykite apie save gal pagaliau suprasite, kad klanas baigia Jus ir visą valdžią pajungti savo nusikalstamų planų įgyvendinimui.
JŪSŲ RANKOSE TEISINGUMO, O KARTU IR DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS LIKIMAS.
JŪSŲ VEIKSMUS STEBI VISA TAUTA IR LAUKIA RYŽTINGŲ VEIKSMŲ ATSTATANT TEISINGUMĄ
KOMITETAS NERINGAI VENCKIENEI GINTI
Liudviko Narcizo Rasimo pareiškimas dėl Konstitucijoje įtvirtintos tvarkos pažeidimų Garliavoje
Nei teismo sprendime, kuriuo nustatoma mažametės gyvenamoji vieta, nei vėlesnėje teismo nutartyje leidžiant taikyti prievartą nėra nurodyta konkreti vieta, iš kur mergaitė taip gali būti paimta. Nurodoma, kad mergaitė turi būti paimta iš „ jos buvimo vietos“. Suprantama, kad tokia jos buvimo vieta gali būti mokykla, gatvė, koncertų estrada, paplūdimys ir etc. Šios vietos neturi specialios konstitucinės apsaugos statuso. Nei teismo sprendime, nei nutartyje neminimas žmogaus būstas, kuriame, žinoma, irgi gali būti mergaitė.
Konstitucija 24 straipsnyje skelbdama, kad žmogaus būstas neliečiamas suteikia jam konstitucinę apsaugą . Teismai, išduodami leidimus kratoms, nurodo konkretų būstą, kur tą galima atlikti. Negalima, pvz. ieškant narkotikų išduoti leidimą daryti kratas „jų buvimo vietoje“. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu, taigi turėjo būti atskiras sprendimas, leidžiantis įeiti į būstą, kur buvo mergaitė. Prisidengti bendra fraze „ jos buvimo vietos“ ir nesant sprendimo, leidžiančio įeiti ne į kokį nors abstraktų, o į Kedžių būstą, įsiveržimas jėga į jį yra prievartinis kėsinimasis į konstitucinę santvarką, jėga pažeidžiant Konstitucijos 24 str. saugomą objektą. Jeigu antstolė ar policijos pareigūnai nustatė, kad žmogaus būstas, kuriame yra mergaitė gali būti kliūtimi ją paimti,- privalėjo gauti teismo leidimą be gyventojų sutikimo įeiti į tokį tai konkretų būstą, tokiu tai konkrečiu adresu. Tokio sprendimo NĖRA. Tą, be abejo, suprato tiek antstolė, tiek policijos pareigūnai, tačiau naudojo jėgą konstitucinei tvarkai pažeisti. Tai akivaizdus faktas. Įsivaizduokime, kas būtų, jeigu įsigaliotų tokia tvarka?
Jau dabar pakanka faktų, tinkamų ir procesualiam įforminimui, kad Garliavoje prievarta buvo kėsinamasi ir į kitas Konstitucijos saugomas sritis, t. y. buvo panaudota prievarta prieš konstitucinę santvarką. Buvo pažeidinėjamas Konstitucijos 20 str. savavališkai sulaikant žmones, 21 straipsnis, žiauriai elgiantis su žmonėmis, 29 straipsnis, 33 straipsnis, 15 straipsnis pažeminant Valstybės vėliavą. Ir visa tai buvo darome, kaip, kad oficialiai sakė policijos pareigūnai, „ žmonėms išgąsdinti“, bei naudojant prievartą ten, kur jos naudojimas ne tik nepateisinamas, bet pažeidė Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytą tvarką. Konstitucijos 3 straipsnis leidžia Tautai ir kiekvienam piliečiui priešintis tokiems antikonstituciniams prievartiniams veiksmams. Tai, žinoma, liečia ir p. Venckienę, jeigu ji bandydama išsilaisvinti iš užpuolikų (ar po to) kam nors sudavė. Gausybė policijos pareigūnų, kaukėtų asmenų, raginimai nesant jokio pagrindo per automobilių garsiakalbius žmonėms skirstytis ir eiti namo bei kitos priemonės tik rodo, koks nelauktai pavojingas gali būti kėsinimasis į konstitucinę santvarką. Kaip minėjau, tai faktais paremti tvirtinimai. Prokuratūra, jeigu bus objektyvi, jų turėtų surinkti daugiau. Aišku viena,- neištyrus ir tinkamai neįvertinus jų,- kalbėti apie galimą teisėjos kaltę labai anksti, o prokuratūrai nelaukus savo tyrimo,- kreiptis į Seimą jau iš anksto apkaltinant p. Venckienę- daugiau negu įžūlu. Tai iš esmės Seimo ir Seimo narių žeminimas. Ar jie supranta tai ? Ar supranta, kad Garliavoje gausybė įvairių pareigūnų prievarta kėsinosi į Lietuvos konstitucinę santvarką?
Liudvikas Narcizas Rasimas
2012 m. birželis 12 d. Klaipėda
Konstitucija 24 straipsnyje skelbdama, kad žmogaus būstas neliečiamas suteikia jam konstitucinę apsaugą . Teismai, išduodami leidimus kratoms, nurodo konkretų būstą, kur tą galima atlikti. Negalima, pvz. ieškant narkotikų išduoti leidimą daryti kratas „jų buvimo vietoje“. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu, taigi turėjo būti atskiras sprendimas, leidžiantis įeiti į būstą, kur buvo mergaitė. Prisidengti bendra fraze „ jos buvimo vietos“ ir nesant sprendimo, leidžiančio įeiti ne į kokį nors abstraktų, o į Kedžių būstą, įsiveržimas jėga į jį yra prievartinis kėsinimasis į konstitucinę santvarką, jėga pažeidžiant Konstitucijos 24 str. saugomą objektą. Jeigu antstolė ar policijos pareigūnai nustatė, kad žmogaus būstas, kuriame yra mergaitė gali būti kliūtimi ją paimti,- privalėjo gauti teismo leidimą be gyventojų sutikimo įeiti į tokį tai konkretų būstą, tokiu tai konkrečiu adresu. Tokio sprendimo NĖRA. Tą, be abejo, suprato tiek antstolė, tiek policijos pareigūnai, tačiau naudojo jėgą konstitucinei tvarkai pažeisti. Tai akivaizdus faktas. Įsivaizduokime, kas būtų, jeigu įsigaliotų tokia tvarka?
Jau dabar pakanka faktų, tinkamų ir procesualiam įforminimui, kad Garliavoje prievarta buvo kėsinamasi ir į kitas Konstitucijos saugomas sritis, t. y. buvo panaudota prievarta prieš konstitucinę santvarką. Buvo pažeidinėjamas Konstitucijos 20 str. savavališkai sulaikant žmones, 21 straipsnis, žiauriai elgiantis su žmonėmis, 29 straipsnis, 33 straipsnis, 15 straipsnis pažeminant Valstybės vėliavą. Ir visa tai buvo darome, kaip, kad oficialiai sakė policijos pareigūnai, „ žmonėms išgąsdinti“, bei naudojant prievartą ten, kur jos naudojimas ne tik nepateisinamas, bet pažeidė Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytą tvarką. Konstitucijos 3 straipsnis leidžia Tautai ir kiekvienam piliečiui priešintis tokiems antikonstituciniams prievartiniams veiksmams. Tai, žinoma, liečia ir p. Venckienę, jeigu ji bandydama išsilaisvinti iš užpuolikų (ar po to) kam nors sudavė. Gausybė policijos pareigūnų, kaukėtų asmenų, raginimai nesant jokio pagrindo per automobilių garsiakalbius žmonėms skirstytis ir eiti namo bei kitos priemonės tik rodo, koks nelauktai pavojingas gali būti kėsinimasis į konstitucinę santvarką. Kaip minėjau, tai faktais paremti tvirtinimai. Prokuratūra, jeigu bus objektyvi, jų turėtų surinkti daugiau. Aišku viena,- neištyrus ir tinkamai neįvertinus jų,- kalbėti apie galimą teisėjos kaltę labai anksti, o prokuratūrai nelaukus savo tyrimo,- kreiptis į Seimą jau iš anksto apkaltinant p. Venckienę- daugiau negu įžūlu. Tai iš esmės Seimo ir Seimo narių žeminimas. Ar jie supranta tai ? Ar supranta, kad Garliavoje gausybė įvairių pareigūnų prievarta kėsinosi į Lietuvos konstitucinę santvarką?
Liudvikas Narcizas Rasimas
2012 m. birželis 12 d. Klaipėda
Viešas laiškas
Lietuvos Respublikos Prezidentei, J.E. Daliai Grybauskaitei
2012 m. birželio 8 d.
Klaipėda
Lietuvos Respublika prie Jungtinių Tautų Vaiko teisių Konvencijos prisijungė 1992 m. sausio 8 d. Dvidešimt metų mūsų valstybėje galioja jos 34-asis straipsnis, pagal kurį „Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų. Šiam tikslui valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių nacionaliniu, dvišaliu ir daugiašaliu lygiu siekdamos uždrausti:
a) lenkti arba prievartauti vaiką dalyvauti kokioje nors neteisėtoje seksualinėje veikloje;
b) išnaudoti vaikus verčiant juos užsiimti prostitucija arba kita neteisėta seksualine veikla;
c) išnaudoti vaikus pornografijai ir pornografiniams leidiniams.“
Drįstame teigti, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ne visiškai sąžiningai vykdo tarptautinius įsipareigojimus, kurie įtvirtinti ir nacionalinės teisės normose. Todėl netenka stebėtis, kad JT Vaiko teisių konvencijos galiojimo Lietuvos Respublikoje dvidešimties metų sukaktis praėjo nepastebėta, o Klaipėdos miesto Savivaldybės administracija net gi išdrįso prieštarauti, kad šis svarbus tarptautinės teisės dokumentas birželio 1-ąją - Vaikų gynimo dieną - būtų viešai skaitomas miesto Mažvydo alėjoje.
Jūsų Ekscelencija!
Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas mažamečio asmens išžaginimą ir seksualinį prievartavimą (149 ir 150 straipsniai) priskiria labai sunkiems tyčiniams nusikaltimams, o nepilnamečio - sunkiems.
Susipažinus su teismų praktika, pastebėta, kad nurodytos nusikalstamos veikos neretai kvalifikuojamos pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už nesunkius arba apysunkius tyčinius nusikaltimus (151, 151 1, 153 straipsniai).
Be to, pastebėtos tokios žalingos teisėsaugos institucijų ir teismų darbo tendencijos:
1. Pareigūnai netiki mažamečių ir nepilnamečių asmenų parodymais net gi tais atvejais, kai atliktos nukentėjusiųjų psichologinės ar psichiatrinės ekspertizės nustato, kad vaikai neturi polinkio fantazuoti ir išgalvoti nebūtus dalykus.
2. Bylose dėl išžaginimo, seksualinio prievartavimo, mažamečio asmens tvirkinimo nukentėjusiųjų asmenų parodymai neretai būna vienintelis tiesioginis nusikalstamos veikos įrodymas. Tačiau dažnai jis prarandamas todėl, kad netaikoma Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 132 1 str. numatyta kardomoji priemonė - įtariamojo įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens.
3. Vaikų motinos netinkamai atstovauja seksualinio smurto aukų interesams, neretai jos net gi yra aktyvios nusikaltimo padarymu įtariamo asmens užtarėjos. Todėl privalomo Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų dalyvavimo šitos kategorijos baudžiamųjų bylų procese poreikis - akivaizdus.
Mažametės Kedytės galimo seksualinio prievartavimo tyrimo eiga ir visuomenę papiktinęs teismo sprendimo perduoti ją biologinei motinai vykdymas prievarta kelia rimtus įtarimus, kad Lietuvoje gyvuoja įtakingas pedofilų klanas.
Štai Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 764 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „priverstinai perduodant vaiką, policijos atstovai pašalina kliūtis sprendimui įvykdyti, o valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai vaiką paima ir perduoda išieškotojui“. Deja! Garliavoje smurtą prieš mažametę vartojo net gi advokatas Gintaras Černiauskas. Kovo 23 d. Deimantė Kedytė buvo sužalota. Nors vaikų psichiatras griežtai draudė vartoti prieš ją bet kokią prievartą, nepraėjus net dviem mėnesiams, gegužės 17 d. klykiančią ir besipriešinančią mergaitę iš globėjos namų basomis kojomis pirmyn išnešė tarytum kokį namų apyvokos rakandą.
Jūsų Ekscelencija!
Vaiko teisių apsauga Lietuvoje yra nepateisinamai bloga. Aptarėme tiktai kai kuriuos seksualinio smurto prieš vaikus aspektus, nors rimto dėmesio reikalauja ir kitos vaiko teisės.
Pagarbiai prašytume pasinaudoti įstatymų leidybos iniciatyvos teise ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui papildyti Baudžiamojo kodekso 18, 67, 98 straipsnius nuostatomis apie priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą asmenims, padariusiems nusikaltimus, susijusius su vaiko seksualiniu neliečiamumu.
Taip pat būtų tikslinga Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad medikamentai, skirti iškrypusiam lytiniam potraukiui slopinti, gali būti skiriami, kai padarytas sunkus ar labai sunkus lytinis nusikaltimas ir asmeniui diagnozuota pedofilija ar kitoks psichikos sutrikimas, dėl kurio jis negali kontroliuoti savo lytinio potraukio.
Medikamentus, skirtus iškrypusiam lytiniam potraukiui slopinti, tikslinga įrašyti į kompensuojamų vaistų sąrašą.
Jūsų Ekscelencija!
Pagarbiai prašytume paklausti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro Dariaus Valio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus, ar jiems nors kiek rūpi Vaiko teisių apsauga?
Visuomeninio teisėjos Neringos Venckienės
gynimo komiteto vardu Dr. Zita Šličytė
Klaipėda
Lietuvos Respublika prie Jungtinių Tautų Vaiko teisių Konvencijos prisijungė 1992 m. sausio 8 d. Dvidešimt metų mūsų valstybėje galioja jos 34-asis straipsnis, pagal kurį „Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų. Šiam tikslui valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių nacionaliniu, dvišaliu ir daugiašaliu lygiu siekdamos uždrausti:
a) lenkti arba prievartauti vaiką dalyvauti kokioje nors neteisėtoje seksualinėje veikloje;
b) išnaudoti vaikus verčiant juos užsiimti prostitucija arba kita neteisėta seksualine veikla;
c) išnaudoti vaikus pornografijai ir pornografiniams leidiniams.“
Drįstame teigti, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ne visiškai sąžiningai vykdo tarptautinius įsipareigojimus, kurie įtvirtinti ir nacionalinės teisės normose. Todėl netenka stebėtis, kad JT Vaiko teisių konvencijos galiojimo Lietuvos Respublikoje dvidešimties metų sukaktis praėjo nepastebėta, o Klaipėdos miesto Savivaldybės administracija net gi išdrįso prieštarauti, kad šis svarbus tarptautinės teisės dokumentas birželio 1-ąją - Vaikų gynimo dieną - būtų viešai skaitomas miesto Mažvydo alėjoje.
Jūsų Ekscelencija!
Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas mažamečio asmens išžaginimą ir seksualinį prievartavimą (149 ir 150 straipsniai) priskiria labai sunkiems tyčiniams nusikaltimams, o nepilnamečio - sunkiems.
Susipažinus su teismų praktika, pastebėta, kad nurodytos nusikalstamos veikos neretai kvalifikuojamos pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už nesunkius arba apysunkius tyčinius nusikaltimus (151, 151 1, 153 straipsniai).
Be to, pastebėtos tokios žalingos teisėsaugos institucijų ir teismų darbo tendencijos:
1. Pareigūnai netiki mažamečių ir nepilnamečių asmenų parodymais net gi tais atvejais, kai atliktos nukentėjusiųjų psichologinės ar psichiatrinės ekspertizės nustato, kad vaikai neturi polinkio fantazuoti ir išgalvoti nebūtus dalykus.
2. Bylose dėl išžaginimo, seksualinio prievartavimo, mažamečio asmens tvirkinimo nukentėjusiųjų asmenų parodymai neretai būna vienintelis tiesioginis nusikalstamos veikos įrodymas. Tačiau dažnai jis prarandamas todėl, kad netaikoma Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 132 1 str. numatyta kardomoji priemonė - įtariamojo įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens.
3. Vaikų motinos netinkamai atstovauja seksualinio smurto aukų interesams, neretai jos net gi yra aktyvios nusikaltimo padarymu įtariamo asmens užtarėjos. Todėl privalomo Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų dalyvavimo šitos kategorijos baudžiamųjų bylų procese poreikis - akivaizdus.
Mažametės Kedytės galimo seksualinio prievartavimo tyrimo eiga ir visuomenę papiktinęs teismo sprendimo perduoti ją biologinei motinai vykdymas prievarta kelia rimtus įtarimus, kad Lietuvoje gyvuoja įtakingas pedofilų klanas.
Štai Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 764 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „priverstinai perduodant vaiką, policijos atstovai pašalina kliūtis sprendimui įvykdyti, o valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai vaiką paima ir perduoda išieškotojui“. Deja! Garliavoje smurtą prieš mažametę vartojo net gi advokatas Gintaras Černiauskas. Kovo 23 d. Deimantė Kedytė buvo sužalota. Nors vaikų psichiatras griežtai draudė vartoti prieš ją bet kokią prievartą, nepraėjus net dviem mėnesiams, gegužės 17 d. klykiančią ir besipriešinančią mergaitę iš globėjos namų basomis kojomis pirmyn išnešė tarytum kokį namų apyvokos rakandą.
Jūsų Ekscelencija!
Vaiko teisių apsauga Lietuvoje yra nepateisinamai bloga. Aptarėme tiktai kai kuriuos seksualinio smurto prieš vaikus aspektus, nors rimto dėmesio reikalauja ir kitos vaiko teisės.
Pagarbiai prašytume pasinaudoti įstatymų leidybos iniciatyvos teise ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui papildyti Baudžiamojo kodekso 18, 67, 98 straipsnius nuostatomis apie priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą asmenims, padariusiems nusikaltimus, susijusius su vaiko seksualiniu neliečiamumu.
Taip pat būtų tikslinga Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad medikamentai, skirti iškrypusiam lytiniam potraukiui slopinti, gali būti skiriami, kai padarytas sunkus ar labai sunkus lytinis nusikaltimas ir asmeniui diagnozuota pedofilija ar kitoks psichikos sutrikimas, dėl kurio jis negali kontroliuoti savo lytinio potraukio.
Medikamentus, skirtus iškrypusiam lytiniam potraukiui slopinti, tikslinga įrašyti į kompensuojamų vaistų sąrašą.
Jūsų Ekscelencija!
Pagarbiai prašytume paklausti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro Dariaus Valio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus, ar jiems nors kiek rūpi Vaiko teisių apsauga?
Visuomeninio teisėjos Neringos Venckienės
gynimo komiteto vardu Dr. Zita Šličytė
Skundas dėl viešosios policijos veiksmų
Prezidento kanceliarijos atsakymas
Seimo nario Ryto Kupčinsko pareiškimas
